Tacito apibrėžimas
Žodžiai ne visada reikalingi, kad mus suprastų
Nors žodžiai yra pagrindinis komunikacijos elementas, jie ne visada yra būtini teisingam supratimui. Tiesą sakant, tam tikruose kalbiniuose kontekstuose pranešimai yra suprantami, ty jie yra paslėpti, nes jų nėra, bet tai dar nereiškia, kad jų nėra. Tokiu būdu du žmonės, kurie labai gerai pažįsta vienas kitą, gali suprasti vienas kitą paprastu žvilgsniu, o jų bendravimas vyksta be žodžių ir tyliai.
Tylus susitarimas yra nerašytas paktas, kuriame dalyvaujantys žmonės įsipareigoja ir neprivalo nieko pasirašyti ar nieko sakyti. Pažiūrėkime dvi tipiškas situacijas:
1) du žmonės žodiniu būdu užverčia verslą ir susitikimo pabaigoje paspaudžia ranką kaip atitikties ženklą (šiuo gestu pasirašomas įpareigojantis įsipareigojimas) ir
2) asmuo skolina vertės objektą kitam ir niekada nėra faktas, kad daiktas turi būti grąžintas vėliau.
Nepaisant to, kad tylus paktas yra giliai įsišaknijęs socialinis mechanizmas, daugumoje oficialių susitarimų yra patogu, kad yra elementas, verčiantis laikytis to, kas sutarta (paprastai tas elementas yra sutartis).
Tylus ar elipsinis subjektas
Gramatiniu požiūriu kai kuriose kalbose nereikia naudoti dalyko. Tai įvyksta, kai suprantama, kas yra veiksmo objektas, todėl nebūtina jo minėti. Sakinyje „Aš laimėjau žaidimą“ subjektas esu aš, tačiau juo naudotis nėra būtina, nes žodinė forma jau nurodo, kas tai yra. Sakinyje „kitą dieną laimėjai žaidimą“ neišsakytas dalykas yra tu. Sakinyje „jie žaidė kieme“ praleista tema.
Tylus žinojimas
Tam tikros žinios yra savaime suprantamos, tačiau vis tiek negali būti paaiškintos žodžiais. Kai tai nutinka, kalbama apie tylų žinojimą. Šia prasme mes atpažįstame kažkieno balsą arba atpažįstame jo veidą automatinio protinio proceso metu, todėl nežinome, kaip paaiškinti, kaip mes tai darome, bet mes tai darome.
Nuotraukos: „Fotolia“ - Karolina Chaberek / „Vibe“
