Sociolekto apibrėžimas
Sociolektas suprantamas kaip tam tikros socialinės grupės kalbėjimo būdas. Kasdien vartojant šnekamąją kalbą, ta pati kalba gali būti šnekama įvairiais būdais ir šia prasme, kai kolektyvinė ar socialinė grupė turi savitą saviraiškos būdą, ji naudojasi sociolektu. Sociolektas gali turėti kelis lygius: kultą, šnekamąjį ar vulgarųjį. Įsivaizduokite grupę išmoktų kalbų mokytojų, kurie paprastai yra susiję dėl profesinių priežasčių (jie bendrauja su socialiniu kolektyvu, nes moka tą pačią kalbą, bet aukštesniame lygyje). Priešingai, galėtume galvoti apie marginalią grupę, kuri, bendraudama, naudojasi daugybe bendrų žodžių ir posakių ir sukuria „tam tikrą kalbą“, sociolektą.
Socialinio sluoksnio sociolektas turi tiesioginį ryšį su jo formavimu ir kultūra kaip socialine grupe. Taigi tam tikros sociolekto studijavimas yra būdas suprasti kalbos ir visuomenės ryšius bendruomenėje. Akivaizdu, kad socialinė grupė, gyvenanti izoliuotoje vietovėje ir priklausanti kaimo aplinkai, nekalba taip pat, kaip kita universiteto elito socialinė grupė.
Sociolektika, tarmė, tarpusavio sąveika, idiolektas ir slengas
Kalbininkai, tyrinėjantys visuomenės ir kalbos santykį, analizuoja kai kurias pagrindines sąvokas. Mes sakėme, kad sociolektas, dar vadinamas socialiniu dialektu, yra kalba, kuria kalba konkreti socialinė grupė. Tarmė suprantama kaip kalbos kalbėjimo būdas tam tikroje geografinėje vietovėje (pavyzdžiui, ispanų kalba yra oficialioji Argentinos kalba, tačiau argentiniečiai turi daugybę ypatumų, kurie sudaro tarmės įvairovę).
Idiolektas suprantamas kaip kiekvieno žmogaus kalbėjimo būdas (draugų grupė iš tos pačios gimimo vietos turi kalbą, tačiau kiekvienas iš jų turi savo saviraiškos būdą). Slengas yra kalbinė įvairovė, kuri skiriasi nuo įprastos daugumos kalbos („lunfardo“ yra ispanų slengas, šnekamas Buenos Airėse, bet mes taip pat galime kalbėti apie medicinos, studentų ar kalėjimų slengus).
Nuotraukos: „iStock“ - „vitapix“ / „Rafal Stachura“