Skrandžio sulčių apibrėžimas

Virškinimo sistemoje randame daugybę organų ir audinių, atliekančių labai svarbias funkcijas. Skrandžio viduje, ko gero, svarbiausiame visos šios sistemos organe, randame skrandžio sulčių, kurias galime apibūdinti kaip skystį, kurį natūraliai gamina įvairios skrandžio ląstelės, skatindamos virškinimą ir maisto boliuso perdirbimą, kai jis pasiekia skrandžio ertmę. Šios skrandžio sultys pasižymi dideliu rūgštingumu, tai yra, pH yra nuo 1 iki 2 skalėje, o tai reiškia, kad tai, kas pasiekia skrandį, organizmas gali lengviau suardyti ir įsisavinti.

Skrandžio sultys yra šviesios spalvos skystis, natūraliai atsirandantis skrandyje, jo viduje, tiksliau - parietalinėse ląstelėse, esančiose skrandžio epitelyje. Skrandžio sultys yra sudarytos iš kelių elementų: druskos rūgšties, kalio chlorido, natrio chlorido, vandens ir įvairių fermentų, kurie taip pat padeda virškinimui ar maisto perdirbimo procesui. Šie fermentai iš tikrųjų aktyvuojami derinant minėtas chemines medžiagas ir visas gautas produktas veikia kaip virškinamasis produktas.

Skrandžio sultys gaminamos ir išskiriamos į skrandį įvairiomis fazėmis, todėl jos generavimas laikomas sudėtingu reiškiniu, neapsiribojančiu vien tik tuo momentu, kai suvalgomas maistas. Šia prasme apskaičiuota, kad trečdalis visų skrandžio sulčių, pagamintų vienu metu, išsiskiria prieš pradedant valgyti ar valgant, ir tai yra skrandžio tuštumos ar alkio jausmas, kurį jaučiasi norėdamas valgyti. Čia labai svarbu dalyvauti nervų sistemoje ir pojūčiuose, nes jie sukelia norą ar dirgiklius tam tikram maistui, kuris mėgsta skrandžio sultis, kad jie pradėtų veikti. Didžioji skrandžio sulčių dalis, apie šešiasdešimt procentų, išsiskiria perdirbant jau suvalgytą maistą, kai tik skrandis pradeda atsipalaiduoti. Galiausiai likę dešimt procentų išsiskiria, kai likusi maisto boliuso dalis pradeda keliauti per plonąją žarną.

Susiję Straipsniai