Tyrimo balanso apibrėžimas
Daugelyje teisės aktų jo parengimas yra darbdavio nuožiūra, nors jo naudojimas yra plačiai rekomenduojamas, nes jis leidžia tiksliai žinoti, ar nėra įmonės finansinės būklės klaidos, ir todėl galėtų ją ištaisyti prieš sudarydamas metinę atskaitomybę.
Tokiu būdu pagrindinis šios pusiausvyros tikslas yra pasitarnauti kaip priemonė patikrinti, ar bendrovės pagrindiniame knygoje nėra neatitikimų įrašų. Nepaisant to, faktas, kad bandomasis balansas rodo teisingus rezultatus, negarantuoja, kad nėra apskaitos klaidų, nes, pavyzdžiui, kliento mokėjimas galėjo būti gautas ir jis buvo nurašytas kam nors kitam, taigi sąskaitos subalansuos, bet jie nebūtų teisingi.
Galiausiai atliekant bandomąjį balansą reikia kartu peržiūrėti visus įrašus, esančius bendrajame knygoje, kad įsitikintumėte, jog viskas tvarkoje.
Priešingai, nei nutinka su galutiniu balansu, bandomajam balansui nėra nustatytas konkretus paskelbimo ar uždarymo laikotarpis, nors rekomenduojama jį rengti kas ketvirtį.
Bandomoji pusiausvyros kompozicija
Kaip ir kiti apskaitos dokumentai, bandomasis balansas pateikiamas padalytas į dvi pagrindines dalis. Taigi viršutinėje jo dalyje arba antraštėje yra įmonės pavadinimas, registro pavadinimas „Bandomasis balansas“ ir data, atitinkanti apskaitoje atspindimų duomenų rinkimą.
Kita vertus, ten būtų korpusas, esantis jo apatinėje dalyje, sudarytas iš įvairių kolonų, tarp kurių išsiskiria dvi sumų ir likučių stulpeliai.
Bandomojo balanso paruošimas
Bandomojo balanso paruošimas prasideda nuo kiekvienos sąskaitos įrašų sumų, į kurias įtraukiamas debetas kaip kreditas, sumų. Su šiais duomenimis apskaičiuojamas sąskaitų likutis.
Jei tai yra sąskaita, kurioje atsispindi turtas ar išlaidos, tada rezultatą lems skirtumas tarp debeto ir kredito, o jei duomenys yra iš pajamų ar įsipareigojimo, skaičiavimas bus atvirkščiai, atėmus debetą. į kreditą. Galiausiai šie duomenys yra perkeliami į bandomąjį balansą.
Nuotraukos: „iStock“ - „hocus-focus“
