Suderintas sakinys yra sudėtinio sakinio rūšis, tai yra tie, kuriuos sudaro dvi ar daugiau veiksmažodžių formų (tie, kurie turi tik vieną veiksmažodį, yra paprasti sakiniai).

Tarp sudėtinių sakinių yra trys tipai: suderinti, antraeiliai ir greta.

Suderinti sakiniai yra tokie, kad jį sudarančios dalys turi tą patį sintaksinį lygį. Kitaip tariant, kiekvienas teiginys yra nepriklausomas ir nepriklauso vienas nuo kito. Tokiu būdu kiekvienas teiginys ar sakinio dalis turi prasmę atskirai. Ši aplinkybė yra be suderintų sakinių ir neįvyksta subordinuotų ar greta esančių sakinių, kai yra priklausomybės nuo teiginių, kurie yra sakinio dalis, santykis.

Visuose suderintuose sakiniuose yra keletas sąjungos elementų, dar vadinamų saitais. Geriausiai žinomos dalelės ar rišamosios jungtys yra: ir, arba, ir, ir, ir, bet, nors, vis dėlto, ir t.

Koordinuotos maldos pamokos

Atsižvelgiant į juos jungiančio saito tipą ar jų reikšmę, šiuos sakinius galima suskirstyti taip: jungiamasis, disjunkcinis, prieštaringasis, paskirstomasis ir aiškinamasis.

- Kopuliaciniai sakiniai yra tie, kurie teigiamąja ar neigiama prasme išreiškia dviejų dalių sumą ar jungtį. Jei pasakytume „Mano draugas yra aukštas, o mano dukterėčia yra aukšta“, tai būtų teigiama sąjunga. Priešingai, „nei mano draugas dainuoja, nei teta šoka“, būtų neigiamos prasmės sąjungos pavyzdys.

- Atjungiamieji sakiniai yra tie, kurie turi dvi ar daugiau galimybių. Pavyzdys galėtų būti toks: „Ar tu čia atvažiavai, arba tau geriau buvo eiti“.

- Priešingi sakiniai yra tie, kurie reiškia priešinimąsi juos formuojančių teiginių prasme ir jiems būdingas ryšys yra. Pateiksime du paprastus pavyzdžius: „Jam patinka važinėti dviračiu, tačiau jis negali to dažnai daryti“, „Noriu jam parašyti, bet negaliu nuspręsti“ (šiuo atveju ryšys yra labiau kultūringas pavidalas nei bet).

- Skirstomieji sakiniai pateikia pakaitą be prieštaravimų („Vieni ateina, kiti išeina“ arba „Gerai eik su manimi, gerai neik, tu gerai praleisi laiką“).

- Aiškinamieji sakiniai yra tie, kuriuose vienas teiginys paaiškina kito prasmę. Jei sakome: „Jis atsikėlė per vėlai, tai yra, jis neatsikėlė anksti“, yra sakinio dalis, kuri paaiškina kitą sakinio struktūrą.