Fotoperiodo apibrėžimas
Kiekvienai augalų rūšiai reikalingas tam tikras fotoperiodas
Organinės daržovių funkcijos įjungiamos arba išjungiamos priklausomai nuo to, kiek valandų jos veikia. Yra medžių, kuriems reikalinga keletas šviesių valandų per dieną, kad jų metabolizmas tinkamai funkcionuotų. Tokiu būdu, jei jie negauna pakankamai šviesos, jų augimas pasikeičia (rudenį būna mažiau dienos šviesos valandų ir medžių augimas žymiai sustoja).
Ilgos dienos, trumpos dienos ir neutralūs augalai
Sėklų daigumas ir žydėjimas yra būsenos, atsirandančios tam tikru metų laiku. Aplinkos stimulas, kurį augalai naudoja kiekvienam metų laikui nustatyti, yra pagrindinis fotoperiodo principas.
Ilgos dienos augalai žydi tik tuo atveju, jei šviesos laikotarpiai yra ilgi. Ši situacija atsiranda pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje šiauriniame pusrutulyje, o pietiniame pusrutulyje ji yra atvirkštinė. Kai kurie modalumo pavyzdžiai yra dobilai, špinatai, salotos, kviečiai arba runkeliai.
Trumpos dienos augalams reikia daugiau tamsos nei šviesos. Cukranendrės, kukurūzai ar tabakas yra keli šios tipologijos pavyzdžiai.
Fotoperiodo dienos ir nakties ciklai nėra lemiami visiems augalams, nes kai kurie jų funkcijas reguliuoja autonomiškai. Pomidorų ar agurkų fotojautrumas yra nejautrus.
Augalų fotoperiodas ir vidinis laikrodis
Visi gyvi daiktai turi biologinį laikrodį, leidžiantį jiems reguliuoti savo funkcijas. Šia prasme fotoperiodo jautrumas sukuriamas dėl dviejų elementų sąveikos: saulės spindulių, kuriuos suvokia specializuotų ląstelių foto receptoriai, ir augalų cirkadinio laikrodžio.
Augalų biologinio laikrodžio ir jų prisitaikymo prie šviesos pokyčių sąsaja yra tiesiogiai su žemės ūkio augalų auginimu susijęs klausimas. Augalų fiziologijos ekspertai teigia, kad cirkadinis augalų laikrodis veikia lanksčiai, prisitaikydamas prie nenumatytų šviesos pokyčių. Žinios apie jos vidinius mechanizmus gali būti labai naudingos įveikiant sausros laikotarpius arba gerinant pasėlių kokybę.
Nuotrauka: „Fotolia“ - „Marco Desscouleurs“
