Faktinių mokslų apibrėžimas
Bendrosios pastabos
Biologija, istorija, chemija, psichologija ar geologija yra faktinės ar empirinės disciplinos, nes visose jose tiriami konkretūs faktai ar duomenys.
Biologija tiria paprastą materijos (ląstelės) struktūrą ir kaip šis pagrindinis vienetas vystosi sudarydamas gyvus organizmus.
Istorija nurodo ką nors konkretaus, istorinių faktų rinkinio. Chemija sutelkia dėmesį į molekulinius mechanizmus, kurie sukuria tikrovę.
Psichologija tiria žmogaus elgesį.
Galiausiai, geologija apibūdina reiškinius, vykstančius skirtinguose sausumos sluoksniuose.
Taigi šios disciplinos yra faktinės, nes jų tyrimo objektas yra kažkas konkretaus, objektyvaus ir išmatuojamo.
Jie nurodo kaip tam tikrą realų reiškinį. Kitaip tariant, žmonės, gyvūnai ar molekulės yra stebimos realybės.
Realius reiškinius galima paaiškinti, numatyti, klasifikuoti ar atrasti. Šia prasme faktiniai mokslai visada yra susiję su patirtimi.
Faktiniai ir formalieji mokslai
Matematinė formulė galioja nepriklausomai nuo patirties. Tačiau visa matematinė formuluotė pritaikoma realiems reiškiniams. Loginis samprotavimas yra aksiomų ir ženklų visuma, neturinti nieko bendra su materialiąja tikrove ar laikiniu įvykių matmeniu, tačiau tai yra formali struktūra, galinti išsikišti į bet kokias tikroves.
Formalūs mokslai yra pritaikomi empiriniame pasaulyje, o lygiagrečiai empirinis aiškinamas per formaliąją kalbą.
Matematinės hipotezės tikrinamos iš įrodymų, o bet kurios faktinės disciplinos hipotezės tikrinamos iš kai kurių empirinių duomenų. Matematikos tiesos kriterijus yra vidinis samprotavimo ar teoremos nuoseklumas, o empirinio mokslo tiesos kriterijus pagrįstas faktų įrodymais.
Trumpai tariant, formaliuosiuose moksluose demonstruojami argumentai (pavyzdžiui, Pitagoro teorema), o faktiniuose moksluose įstatymai susiduria su dalimi tikrovės (pavyzdžiui, genetinio paveldėjimo dėsniai galioja visiems gyviesiems organizmams). ).
Nuotrauka: Fotolia - radub85
