Anaerobinis apibrėžimas
Gyvenimas be deguonies
Iš to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad anaerobinis reiškia gyvenimą be minėto deguonies ir kad tai sąvoka, priešinga aerobiniam, reiškia organizmus, kurie gyvena ir vystosi dėl deguonies.
Todėl organizmas, galintis gyventi ir augti visiškai nesant arba beveik neturėdamas molekulinio deguonies, vadinamas anaerobiniu.
Dabar anaerobinė sąvoka naudojama įvairiuose kontekstuose, siekiant atsižvelgti į įvairius klausimus.
Anaerobinis pratimas: trumpa ir intensyvi veikla, kurios metu kultūrizmas yra ypač dirbamas
Sporto srityje tai yra viena iš sričių, kurioje dažniausiai naudojami anaerobiniai pratimai, tai yra tokio tipo pratimai, apimantys trumpą veiklą, pagrįstą vien jėga, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas, pilvo darymas. Darykite trumpus bėgimus dideliu greičiu arba bet kokius kitus pratimus, kuriems atlikti reikia daug fizinių pastangų per trumpą laiką.
Be to, kad šis pratimas yra trumpas, jis yra labai intensyvus ir fiziškai yra kūno raumenyse.
Paprastai šį pratimą praktikuoja tie sportininkai, kurie sportuoja mažo pasipriešinimo sportu, arba kultūristai, norėdami padidinti savo raumenų masę.
Raumenys, kurie pasiekiami atliekant tokio tipo pratimus, suteikia didesnį našumą atliekant intensyvią trumpą veiklą, todėl jie yra naudojami jėgai ir raumenų masei įgyti, kaip mes sakėme, taip pat sustiprins griaučių raumenų sistemą.
Raumenims atliekant šį pratimą, bus intensyviai keičiamasi be deguonies, tokiai situacijai šio tipo pratimai nerekomenduojami, kai fizinio aktyvumo tikslas yra numesti svorio, nes jie naudojasi organizme kaupiančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip kaip gliukozė, kuri, jei jie reikalauja deguonies metabolizmui.
Skirtumai nuo aerobinių pratimų ir nauda
Priešingai, aerobiniai pratimai reikalauja kvėpavimo, nes kūnas reikalauja daug deguonies, kad jį atliktų, ir tai yra pagrįsta pasipriešinimo veiksmais.
Tarp populiariausių būdų yra: ėjimas, bėgimas, šokiai, plaukimas, važiavimas dviračiu .
Reikėtų pažymėti, kad aerobiniai pratimai turi daugiau pranašumų nei anaerobiniai: tarp jų yra širdies ir kraujagyslių funkcijos gerinimas, kūno riebalų sumažėjimas, kraujospūdžio sumažėjimas, cholesterolio lygio sumažėjimas, plaučių talpos padidėjimas, audinių stangrinimas.
Tačiau yra ir tokių privalumų: veiksmingas raumenų masės vystymas, raumenų stiprinimas, kova su nuovargiu, širdies ir kvėpavimo sistemos pagerinimas, teikiantis tiesioginę naudą širdžiai ir kraujotakos sistemai.
Jei norite išlikti sveiki ir geros sveikatos, žmonėms rekomenduojama atlikti abiejų rūšių pratimus: anaerobinius ir aerobinius, abu derinant bus pasiekta sveika nauda kiekvienam ir bus pasiekta pusiausvyra.
Tie, kurie atlieka anaerobinius pratimus, prieš pradėdami, turi sušilti ir ištiesti, kad išvengtų traumų.
Šis pratimas turėtų būti mankštinamas po truputį, o ne visus iš karto, ir, jei įmanoma, pertraukiamas su aerobikos pratimais.
Atlikus anaerobinius pratimus, rekomenduojama atlikti mankštą su aerobiniais pratimais, tokiais kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, nes tokiu būdu iš raumenų bus pašalinta pieno rūgštis ir išvengta mėšlungio, kraujas cirkuliuos be problemų, ir įgysime elastingumo bei artikuliacijos.
Kita vertus, anaerobinis skaidymas yra procesas, kurio metu mikroorganizmai suyra biologiškai skaidžios medžiagos, nesant deguonies.
Tuo tarpu anaerobinis organizmas yra tas, kuris savo metabolizmui nenaudoja deguonies.
O anaerobinė oksidacija yra biologinis procesas, vykstantis azoto ciklo metu. Tokiu būdu nitritai ir amoniakas bus paverčiami azoto dujomis.
