Sokrato etika gimsta iš dorybės, kaip esminio teisingo elgesio atramos, vystymosi. Sokratas aiškina, kaip gėrio praktika ištobulina žmogų, priešingai, blogio praktika sugadina jo prigimtį. Autoriaus etika visų pirma yra praktiška.

Nors norint daryti gerą patirtį, yra pozityvu tai žinoti ir teoriškai, tačiau dorybė ugdoma tik iš darbo patirties.

Sokrato mintis didele dalimi buvo žinoma Platono indėlio dėka, kuris dialoguose paverčia savo mokytoją pačiu filosofijos objektu. Šio graikų mąstytojo etika yra atsakomybės veiksmas, vedantis į laimę.

Gėris sukuria laimę

Tokiu būdu gero praktikavimas sukelia vidinį džiaugsmą, kuris yra to tiesioginio pasitenkinimo, kurį žmogus patiria, sužinojęs, kad padarė teisingai, vaisius. Teisybės dorybė, priešingai, siekia atlyginti padarytą žalą. Pavyzdžiui, per bausmę.

Dorybė yra būdinga žmogui kaip racionaliai būtybei, kaip sąmoningumui apie save ir savo veiksmų padarinius. Tokiu būdu gėrio praktika veda į visavertį gyvenimą. Autoriaus požiūriu, dorybė yra būdinga pačiai žmogaus prigimčiai.

Žmonės turi elgtis pagal gėrio kriterijus, o ne kitaip, nes tai daryti yra jų moralinė pareiga. Tai jo egzistencinis pašaukimas. Valia ir žinios yra du šios etikos teorijos nuolat tarpusavyje susiję komponentai.

Pažink save

Anot autoriaus, žmogui pakanka žinoti, kas yra sąžininga tam tikrame kontekste, kad galėtų pritaikyti šį kriterijų veiksmo kontekste. Apmąstymai, kurie sukelia sokratiškąjį intelektualumą. Ši savianalizės žinutė „Pažink save“ perkelia Sokrato filosofiją kaip atskaitos tašką, kad žmogus rūpintųsi savo siela iš to, kas jam gera.

Todėl etika apeliuoja į paties žmogaus atsakomybę būti geru žmogumi. Savo ruožtu autorius mano, kad nežinojimas neigiamai veikia žmogų, nes kai žmogus nepažįsta savęs, jis negali žinoti, kas iš jo prigimties yra patogu.

Sokratas buvo daugelio kitų žmonių patarėjas, nes, pasitelkdamas dialogo formą, šis mąstytojas padėjo kitiems vyrams surasti tikrąją laimę.

Nuotrauka: „Fotolia“ - „Lombard“