Juridinio asmens apibrėžimas
Teisė yra būdas užsisakyti žmonių santykius visuomenėje. Norint, kad individai, priklausantys bendruomenei, būtų harmonija ir pagarba normoms, būtina sukurti sambūvio organizavimo taisykles. Įstatymas kuria įvairius norminius aktus, kodeksus ir taikymo sritis (civilinis kodeksas, baudžiamasis kodeksas, administracinė, komercinė teisė ...). Vienas pagrindinių elementų yra pagrindiniai teisės principai, tai yra tos bendros idėjos, iš kurių kuriami įstatymai: lygybė, laisvė ar teisingumas. Iš šių principų pradeda reikštis teisės sąvokos; yra bendros sąvokos, imperatyvai, prievartos ir kt. Juridinis asmuo yra viena iš pagrindinių teisės sąvokų.
Pagrindinė juridinio asmens statuso idėja yra pripažinti, kad kažkas (asmuo) ar subjektas (įmonė, asociacija ar fondas) turi teises ir pareigas. Kitaip tariant, juridinis asmuo nuosavybės teises į pareigas ir pareigas priskiria tiek, kiek jas turi pats savininkas, paprastam esamo fakto atveju ir nebūdamas būtinas. Turėdamas teises ir pareigas asmuo ar subjektas jau gali veikti legaliai.
Kiekviena tauta turi savo juridinio asmens apibrėžimą, nors Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, būtent jos 6 straipsnyje, aiškinamas oficialus juridinio asmens sąvokos pripažinimas bendrąja prasme. Tai, kad asmuo ar subjektas turi pripažinto juridinio asmens statusą, reiškia, kad įstatymai jį gina ir gina, leisdami jam visapusiškai naudotis visais savo teisnumais. Juridinis asmuo laikomas įstatymo užkariavimu, nes buvo ir yra atvejų, kai tokio pripažinimo nėra: vergovė praeityje ir moterys kai kuriose šalyse šiandien.
Remiantis Ispanijos įstatymų civiliniu kodeksu, išskiriama fizinių ir juridinių asmenų idėja. Fizinio žmogaus idėja remiasi jo gimimu ir dingsta mirties metu. Juridinis asmuo ar asmenybė yra nustatomi, kai jis įforminamas kaip toks. Konkretus pavyzdys būtų asociacija, kuri tvirtinant jos įstatus turėtų juridinio asmens statusą. Nuo administracinio ir teisinio įstatų pripažinimo asociacija jau turi juridinio asmens statusą ir gali veikti teisėtai.