Dorybės apibrėžimas

Šia prasme galime pasakyti, kad dorybė, kaip esminė ir transcendentinė žmogaus sąlyga, yra tai, kas natūraliai verčia mus ieškoti bendro gėrio ir plėtoti etines bei moralines vertybes, prisidedančias prie bendruomenės gyvenimo. Dorybė yra tai, kas gaunama dalijantis savo egzistencija su kitais, nors būtent tai gali ją sugadinti.

Dorybė individualiame lygmenyje visada yra susijusi su praktiškesniais ir konkretesniais elementais, kurie yra susiję su tuo, kaip žmogus kasdien dirba. Tokios dorybės kaip gerumas, solidarumas, etika, pagarba kitam, atsidavimas, teisingumas ir tiesa yra keletas pavyzdžių, dėl kurių individas gali būti apibūdinamas kaip labai dorybių reikalaujantis subjektas. Tačiau šiuo aspektu asmens dorybės gali būti ne tik socialinės ar moralinės, bet galbūt susijusios su jo estetinėmis, politinėmis, ideologinėmis, kūrybinėmis, fizinėmis dorybėmis ir pan.

Remiantis Vakarų tradicijomis, keturios svarbiausios žmogaus dorybės yra saikingumas, apdairumas, teisingumas ir stiprybė - visa tai reikalinga tvirtai, atsidavusiai, teisingai ir visiems naudingai socialinei patirčiai plėtoti. Taip pat pažymėtina, kad jie buvo įtraukti į įvairių religijų religines doktrinas

Temperamentas

Kuklumas yra ta dorybė, kuri rodo saikingumą pritraukiant malonumus ir po to skatina pusiausvyrą. Kai kam nors būdingas nuosaikumas, jis dominuos instinktyvia valia ir visada laikysis norų nesąžiningai ir todėl sąžiningai. Pavyzdžiui, švelnumas yra susijęs su tokiomis sąvokomis kaip saikumas ir blaivumas.

Atsargumas

Apdairumas yra teisingo, teisingo ir atsargaus elgesio par excellence vertybė, o bendraujant, apdairumas yra akivaizdus vartojant aiškią, atsargią, pažodinę kalbą ir atsižvelgiant į situaciją bei kontekstą. Protingai elgtis taip pat reiškia elgtis visada gerbiant kitų laisvę ir jausmus, net jei jie neatitinka mūsų idėjų.

Tvirtovė

Stiprybės dorybė reiškia, kad reikia nugalėti baimę visais jos aspektais, todėl tvirtumas bus priimamas priimant sprendimus, taip pat atkaklumas ieškant gėrio, kurį ketinama pasiekti. Be kliūčių ir kliūčių, kurios trukdo, ir aukų, kurios turi būti padarytos siekiant pabaigos, jėga suteiks pridėtinę vertę mūsų sielai ir palaikys mus toliau, drąsiai ir energingai juos įveikiant ir galiausiai pavyks išsikapstyti. pergalingas.

Teisingumas

Teisingumo dorybė arba, dar geriau sakant, tas, kuris elgiasi vadovaudamasis šia dorybe, ypač pasirūpins, kad suteiktų savo artimui tai, kas yra teisinga ir kas jį teisingai atitinka, ir jis visada tai darys subalansuotai kitų žmonių atžvilgiu ir atsižvelgiant į bendrą gėrį.

Dabar reikia pasakyti, kad autoriai, prisirišę prie krikščionybės, remdamiesi minėtomis dorybėmis, plėtojo teologines dorybes, kurios yra tie įpročiai, kuriuos pats Dievas įpranta tiek prie žmonių valios, tiek ir pagal intelektą, kad galėtų įsakyti jų veiksmams. Tai yra: tikėjimas, viltis ir labdara. Jie laikomi kardinalių dorybių papildymu.

Tikėjimas

Tikėjimas reiškia tvirtą valios sutikimą su tiesa, išdėstyta dieviškajame apreiškime, tai yra, šios ar tos religijos tikintysis laikosi tiesos to liudijančio autoriteto. Be abejonės, tikėjimas yra pagrindas, ramstis, kuriuo grindžiamos religijos. Tikintieji aklai pasitiki normomis, kurias pateikia ar nustato religijos, kurios laikosi, valdžia.

Viltis

Tuo tarpu viltis yra dorybė, per kurią žmogus parodys pasitikėjimą ir tikrumą dėl amžinojo gyvenimo pasiekimo ir priemonių, kurios padės jį gauti, aprūpinimo.

Labdara

Labdara krikščionybėje reiškia meilę Dievui, visų pirma, ir meilė taip pat apima artimą būtent dėl ​​tos meilės Dievui. Todėl labdarai reikės praktikauti gerai ir elgtis vadovaujantis broliais bei pagarbiai jų atžvilgiu. Be to, labdara sukurs abipusiškumą, tai yra, ji atsiras ir grįš tuo pačiu būdu ir tokiu pat intensyvumu. Ir tai niekada nekyla kartu su susidomėjimu, o su dosnumu.