Teisėtumo apibrėžimas
Įstatymas ir teisinė valstybė
Įstatymas yra norma, norma, kuri teisinėje valstybėje suponuoja kompetentingos institucijos duotą nurodymą ir kurios be išimties turi laikytis tie, kurie gyvena ar gyvena toje valstybėje. Tas įstatymas kažko pareikalaus arba, jei to nepadarys, nepritarė tam, kas bus glaudžiai suderinta su teisingumu ir bendrais bendruomenės gėriais.
Tuo tarpu visi veiksmai, kuriais pažeidžiamas įstatymas, yra specialiai aprašyti kodekse ir kiekvienu atveju bus numatyta bausmė, susieta su nusikaltimo sunkumu ir pobūdžiu.
Tai, ką daro įstatymai, riboja vyrų, gyvenančių bendruomenėje, misiją užsisakyti ir užtikrinti tvarką bei gerbti visų teises, veiksmus ir elgesį.
Neturint visiško supratimo, kas yra teisinga daryti, o kas ne, siekiant užtikrinti taiką ir socialinį sambūvį, turi būti įstatymai, kurie tai daro ir užtikrina.
Bet kokią tokią teisinę galią reglamentuojanti sistema ir institucijos, susijusios su motinos konstitucija, rūpinsis visomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Visada bet kuriai priemonei ar veiksmui bus taikoma rašytinė teisinės valstybės taisyklė. Nes būtent įstatymai nustato ir nustato teisių, kurioms taikomas bet koks veiksmas, ribas.
Teisėtumas, teisinė sistema situacijoms ir ginčams išspręsti
Teisėtumas yra pagrindas, kuriame egzistuoja visa įstatymų sistema, kurios visuomenė nusprendė egzistuoti, ir tai tampa erdve, į kurią atsakingi už įstatymo vykdymą atsakingi asmenys ieško informacijos, kaip išspręsti tą ar tą situaciją. Čia svarbu pažymėti, kad kitos bendruomenės teisinė vienos bendruomenės apimtis gali būti visiškai nepanaši, ypač atsižvelgiant į senovės tradicijas ir įstatymus, kurie lieka laiko atžvilgiu. Taigi daugelis visuomenių konfliktuoja spręsdamos bendrus klausimus, nors šia prasme tarptautine teise ar teisėtumu siekiama nustatyti bendras sambūvio gaires, kurias būtų galima organizuoti ir išspręsti atsižvelgiant į visų tautų, kaip visumos, interesus.
Teisėtumo principas atsiranda jau seniausiose visuomenėse, kurios pradėjo rašyti įstatymus, kurie anksčiau buvo laikomi žodžiu ir kurie buvo papročių ar tradicijų (paprotinių įstatymų) rezultatas. Rašant įstatymą, jam suteikiamas tikras subjektas, nes jo aiškinimas nebėra savavališkas ar įnoringas ir reiškia, kad kiekvienas asmuo turi būti laikomas savo egzistavimu. Visuomenės įstatymai buvo sukurti siekiant ne tik išspręsti konfliktus ar ginčus, bet ir siekiant organizuoti bei tvarkyti kasdienį gyvenimą nesuskaičiuojamais aspektais, nuo komercinio ir civilinio iki religinio, pažįstamo ar pažįstamo. individualus.
Įsivaizduokime sekundę, kaip chaotiška būtų gyventi ir vystytis visuomenėje, kurioje nebuvo teisėtumo, normų ... Taip, tai padaryti bus nepaprastai sunku ir kodėl gi neįmanoma - pasiekti gerą uostą. Teisėtumas, tai yra, gyvenimas teisėtumo rėmuose, mums, piliečiams, garantuoja, kad bus gerbiamos mūsų teisės, ir tokiu atveju, jei to nebus, mes galėsime pateikti atitinkamą ieškinį teismui, kuris pasirūpins šios teisės atkūrimu. paveiktas.
Dabar, kad teisėtumas būtų konkretus faktas, be to, kad egzistuoja taisyklių sistema, visuomenė turi įsipareigoti gerbti įstatymus, nes jei yra įstatymas ir mes jo nesilaikysime, jis neturės daug prasmės .
Kiekvienas asmuo turi socialinę atsakomybę padėti ir prisidėti prie teisėtumo ir teisinės valstybės konsolidavimo ir gali tai padaryti paprastai, atlikdamas nedidelius veiksmus: bendradarbiaudamas ir laikydamasis įstatymų, žinodamas pagrindinius reglamentus, smerkdamas ir atsiribodamas nuo prieštaringų veiksmų. teisėtumas.
