Ta pati sritis egzistuoja keliomis kalbomis

Daugiakalbystė yra terminas, reiškinys, atsirandantis dėl kelių kalbų vartojimo tam tikrame kontekste, tai yra, kelios kalbos egzistuoja toje pačioje srityje ir tame pačiame lygyje . Žmogus ar bendruomenė gali būti daugiakalbė, galinti išreikšti save daugiau nei viena kalba.

Londonas, ištikimas daugiakalbystės šalininkas

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė yra viena iš daugelio šalių, pateikiančių šį klausimą kaip vieną iš pagrindinių savybių, nes jos konstitucija parašyta lotynų kalba, todėl joje kalbama ir mokoma oficialioji kalba yra ne tik anglų, bet ir Dėl didelio imigracijos antplūdžio, ypač jo geografijos nervų centruose, tokiuose kaip kosmopolitinis Londono miestas, kalbama ir kitomis kalbomis, tokiomis kaip ispanų, prancūzų, arabų, kinų, japonų. Taigi, mes randame geografinę vietą, kurioje gali būti daug kalbų, įvairių išraiškos būdų būtent todėl, kad joje yra neperžengiamų ribų žmonės, kilę iš skirtingų pasaulio kraštų.

Praturtinkite bendruomenes

Be abejo, daugiakalbystė praturtina bendruomenę, nes ji daro ją atvirą, o ne uždarą savaime ir aplink jos paskirtį bei papročius.

Tuo tarpu taip pat galima sakyti, kad šiuo atveju, kai neįtikėtina ir pasakiška globalizacija suteikia žmonėms galimybę šiandien gyventi viename žemyne, o rytoj - kitame, daugiakalbystė yra svarbi ir akivaizdi problema įvairiose pasaulio vietose ir kad Tai taip pat turi būti atsižvelgiama kaip į projektą dėl šių esamų gyventojų judėjimo. Kadangi kalbos, nors ir atspindi kultūrų ir tapatybių įvairovę, yra ir tos, kurios leidžia mums suprasti viena kitą, todėl daugiakalbystės propagavimas dabartinėmis pasaulio sąlygomis tikrai būtų politinė sėkmė.

Žmonės, kalbantys ir suprantantys skirtingas kalbas, įrodyta, kad ne tik turės geresnes darbo galimybes, bet ir geriau integruosis į išgyvenamas visuomenes, jei rytoj gyvenimas juos įtrauks situacija, kai teko gyventi kitoje šalyje.

Reikia valstybės bendradarbiavimo

Bet, žinoma, bet koks veiksmas šia prasme reikalauja iš valstybės bendradarbiavimo, kuris skatina savo gyventojus mokytis kitų kalbų, be originalios, ir, kas paprastai aišku, yra tai, kad jos būtų veiksmingos.

Ši aiškiai įtraukianti pozicija prireikus atvers duris kitiems pasaulio kraštams.

Dabar turime pasakyti, kad tai nėra lengva įdiegti, nes daug kartų nėra politinio sprendimo tai padaryti, nes manoma, kad tokiu būdu bus nuvertintas jų pačių papročiai ir paskirtis, o bendruomenė gali būti apnikta.

Žinoma, nė vienas iš jų nėra toks, jei aišku, kas jis yra, ir gerbia tautinę būtį, bet kokiu atveju yra daugybė tautų, kurios net ir šiandien nedrįsta žengti didelio žingsnio šia linkme.

Kitos kalbos populiarėja anglų kalba

Dešimtmečius, jei gyvenote ispaniškai kalbančioje šalyje, mokykloje anglų kalba buvo mokoma kaip užsienio kalba, nes ji laikoma tarptautinio diskurso par excellence kalba. Žinoma, ši svarba neprarasta iki šiol, tačiau turime pasakyti, kad pastaraisiais metais kitos tautos, pasiekusios milžinišką populiarumą, pradėjo mokytis kitų kalbų, tokių kaip japonų, ispanų, Kinų, prancūzų ir portugalų.