Cesterijos apibrėžimas
Krepšininko ar krepšininko profesija
Gamybos procese krepšio gamintojas iš anksto turi gauti reikiamą žaliavą, dažniausiai vytelių, nendrių, cukranendrių, šieno ar javų šiaudus. Kitame etape sukuriamos daržovių juostelės, po to mirkomos vandenyje, kad būtų minkštesnės, kai jos bus sausos. Tomis pačiomis juostelėmis surenkama pradinė struktūra arba pagrindas, o tada plytelės pradedamos surišti, susipynus skirtingus gabalus. Tai amatininkų procesas, paprastai atliekamas rankomis.
Yra keletas metodų, tokių kaip vienas audimas, dvigubas audimas arba trijų strypų personalas. Reikėtų pažymėti, kad kai kuriuose krepšiuose yra pritvirtintos rankenos, kad jas būtų galima sugriebti rankomis.
Krepšiai dažniausiai kuriami kaimo vietovėse ir dažniausiai parduodami turistinėse vietose. Kai kurie čiabuviai šią tradiciją laiko svarbia savo kultūros dalimi. Nors tai yra tradicinė prekyba, kuriai gresia išnykimas, visame pasaulyje yra žmonių, kurie nori išgelbėti šio tipo darbus, kad jie neišnyktų.
Kalbant apie jų pritaikymą, jie yra labai įvairūs: interjero dizainas, architektūra, sodininkystė, virtuvės reikmenys ir kt.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos
Kepimo menas yra senovinis ir manoma, kad daugumoje kultūrų jis buvo ankstesnis nei keramika. Kadangi tai yra gabalėliai, kurie lengvai blogėja esant drėgmei, sunku nustatyti, kada ši veikla prasidėjo, nes archeologinių liekanų pintinių paprastai nėra. Tačiau kai kurie testai nustatė, kad jis prasidėjo maždaug prieš 10 000 metų, kai žmogus atsisakė klajoklių ir tapo sėslus.
Krepšiai yra visose platumose, o kai kurios čiabuvių tautos vis dar tęsia šią tradiciją
Šia prasme Yanomami Venesueloje ir Brazilijoje gamina gabalus su palmių lapais, kad galėtų juos naudoti kasdieniame gyvenime arba parduoti turistams.
Šiandien kepimas tapo rekreacine veikla, ypač tarp mėgstančių amatus. Mezgimo technika turi „gydomąjį“ komponentą, nes per juos galima atsipalaiduoti ir pabėgti.
Nuotrauka: Fotolia - starman963
