Atogrąžų ciklono apibrėžimas

Atogrąžų ciklonas, pripažintas vienu sudėtingiausių ir žiauriausių gamtos reiškinių, yra reiškinys, susidarantis dėl smarkaus lietaus ir vėjo, jungiančio aplink slėgio centrą ir galinčiam padaryti didžiulę žalą dėl jėgos ir smurto, su kuriuo jie žengia tiek jūroje, tiek sausumoje. Kaip rodo jo pavadinimas, atogrąžų ciklonas būdingas planetos regionams, kuriuose yra atogrąžų klimatas, ty netoli Ekvadoro. Įprasta matyti, kaip tokiuose regionuose kaip Karibų jūra šie ciklonai susidaro nuolat dėl ​​daugybės jūrų srovių, taip pat kaip klimatas, kuriame daug lietaus ir drėgmės.

Kaip ir kiti meteorologiniai bei klimato reiškiniai, atogrąžų ciklonas yra sudėtingas elementų rinkinys, kuris yra paleistas tol, kol pasiekia maksimalų smurto ar augimo tašką. Ciklonas prasideda nuo labai žemo slėgio centro susidarymo jūros paviršiuje, kuris pritraukia vėjus ir priverčia orą kondensuotis bei sudaryti garus. Ciklono centras yra žinomas kaip „akis“ ir yra šilčiausia jo dalis, kurioje vėjai cirkuliuoja žemyn link paviršiaus. Aplink šią akį susiformuoja garsiosios „lietaus juostos“, kurios yra erdvės, kuriose susidaro labai gausios liūtys ir kurios sudaro cikloną. Šie lietūs susidaro dėl oro garinimo, kuris įvyko akyje ir kuris vėliau būna kritulių pavidalu.

Atogrąžų ciklonas yra žinomas kaip vienas žalingiausių reiškinių žmogui. Jis formuojasi palaipsniui ir jūros paviršiuje, o tai suteikia žmogui galimybę numatyti jo buvimą, nors daug kartų jo stadijos pasireiškia greitai ir, pasiekus žemės paviršių, žala yra įspūdinga. Ciklonas atsiranda lyjant liūtims ir uragano jėgų vėjais, kurie gali sukelti potvynius, sprogdinti stogus, namus ir medžius, kurie liečiant žemę tampa labai pavojingi. Karibų jūra, Meksikos įlanka ir Šiaurės Atlanto vandenynas yra vienas iš planetos regionų, kuriuose yra daugiausiai šių reiškinių, ir jie dažniausiai daro didelę įtaką saloms ir archipelagams, kurie ten randami dėl jėgos, su kuria jie susiduria. .

Susiję Straipsniai