Veiksmažodžių apibrėžimas infinityvoje
Pagrindiniai infinityvo naudojimo būdai
Veiksmažodžių formos infinityve turi galūnę ar, er arba ir, pavyzdžiui, vaikščiojimas, grįžimas ar išėjimas, kurios yra trys mūsų kalbos konjugacijos. Kaip ir gerundas bei daiktavardis, infinityvo vartojimas, kaip ir visos veiksmažodžių formos, nepriklauso nuo lyties ir skaičiaus. Jo funkcija sutampa su daiktavardžio funkcijomis. Tokiu būdu, jei sakau „jam patinka šokti“, tai prilygsta sakiui „jam patinka šokti“. Kartais prie jo pridedamas straipsnis vienaskaitoje, pavyzdžiui, „valgyk“ arba „dirbk“ arba daugiskaita, pavyzdžiui, „vaikščiok“ arba „mėgaukis“.
Sakinyje „saikingai gerti vyną yra sveika“ vertinama, kad infinityvas veikia kaip subjektas. Sakinyje „Noriu valgyti vištieną“ infinity veikia kaip tiesioginis objektas. Sakinyje „Jis neskiria per daug svarbos gerai gyvenimui“ infinityvas atlieka netiesioginio objekto funkciją. Sakinyje „Bandyta ją išanalizuoti“ infinityvas veikia kaip prielinksnio objektas. Ankstesni pavyzdžiai pabrėžia, kad infinityvas turi visas tinkamas daiktavardžio funkcijas.
Mes neturime pamiršti, kad infinityvas turi paprastą formą (laimėti. Grįžti arba išeiti), bet taip pat ir sudėtinę formą (infinityvas, turintis dar vieną daiktavardį, pvz., Laimėjęs ar išėjęs).
Jis naudojamas po beasmenių išraiškų, būnant + būdvardžiu (nesunku nuspręsti, ar bandyti nenaudinga). Paprastai tai būna veiksmažodis + prielinksnis prie + infinityvo (aš pradėsiu žaisti) arba veiksmažodis + prielinksnio struktūra + infinityvas (ji niekada nenustojo priaugti svorio).
Nuotraukos: „iStock“ - Eva Katalin / kate_sept2004