Gyvūno buveinė yra ten, kur jis gyvena. Kiekvienoje vietoje yra idealios sąlygos pragyventi skirtingoms gyvūnų rūšims. Mūsų planetoje yra įvairių tipų buveinių ir, tarp jų, išsiskiria du dideli plotai - sausumos ir vandens.

Tyrinėti nuo žemės paviršiaus

Gyvūnas prisitaiko prie sausumos ekosistemos, nes jo kvėpavimo būdas leidžia kvėpuoti deguonimi iš atmosferos. Tokiu būdu šios aplinkos gyvūnai gyvena dirvožemyje, pavyzdžiui, miškuose, pievose, dykumose ar savanose. Antžeminėje buveinėje taip pat gyvena visi gyvūnai, kurie gali skristi, tai yra, paukščiai.

Miškuose vyrauja augalija su labai aukštais medžiais ir tai yra optimali vieta lokiams, lapėms ar triušiams. Paprastai prerijose yra vidutinio klimato ir gausios ganyklos, ir šios savybės yra idealios gyvūnams, tokiems kaip raudonė, zebra ar gluosnis.

Dykumos gyvūnai, kaip ir kai kurie ropliai ar vabzdžiai, gali atlaikyti didelius temperatūros pokyčius. Savana panaši į preriją, tačiau joje yra atogrąžų klimatas ir gausios pievos, todėl prie šios buveinės prisitaikantys gyvūnai yra impalas, žirafos, raganosiai ar gazelės.

Iš gelmių

Daugiau kaip 70% Žemės yra padengta vandeniu. Vandens aplinka yra padalinta į dvi dalis: jūras ir vandenynus bei upių ir ežerų suformuotus vidaus vandenis.

Jūrose gyvenantys gyvūnai yra prisitaikę prie sūraus vandens ir negalėjo išgyventi gėluose upių vandenyse. Jūroje galime rasti daugybę įvairių faunos rūšių, tokių kaip aštuonkojai, banginiai, delfinai, stuburinės žuvys, jūrų žvaigždės ir moliuskai. Upėse tarp daugelio kitų rūšių randame lašišų, upėtakių, karpių ar krabų.

Sausumos gyvūnai, kurie prisitaiko prie vandens aplinkos, ir jūros gyvūnai, kurie liečiasi su Žemės paviršiumi

Pasiskirstymas tarp sausumos ir vandens gyvūnų leidžia nustatyti gyvūnų pasaulį. Tačiau ši diferenciacija neturėtų būti suprantama griežtai. Iš tikrųjų yra sausumos gyvūnų, kurie taip pat gyvena vandens aplinkoje, pavyzdžiui, špitolė, aligatoriai ir krokodilai arba kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, ančių ar žąsų.

Yra vandens gyvūnų, kurie kvėpuoja plaučiais ir tai leidžia jiems prisitaikyti prie antžeminės buveinės, kaip tai nutinka dramblių ruoniams ar ruoniams.

Varliagyvių atvejis yra šiek tiek ypatingas, nes jie yra visiškai pritaikyti gyvenimui jūroje ir sausumoje ir dėl šios priežasties jiems suteikiamas šis vardas (varliagyvis kilęs iš varliagyvių, kuris graikų kalboje reiškia abi puses arba abu gyvenimus).

Nuotraukos: „Fotolia“ - Ericas Isselée / „Willyam“