Sandoros apibrėžimas
Šalių pasirašytas susitarimas, kuriuo jos įsipareigoja laikytis tam tikrų aplinkybių, kurių turi būti laikomasi
Paktas, kuris turi būti laikomas tokiu, turi būti abipusio jį sudarančių dalių sutikimo, nes jis visada reiškia tų šalių susitarimą. Paprastai paktas sudaromas rašytine forma, nors kasdienėje praktikoje paktas ar susitarimas dėl pakto gali atsirasti ir nereikia rašyti taisyklių bei gairių, kurių reikia laikytis.
Paktas yra vienas iškilmingiausių būdų, kuriais žmogus buvo ugdytas, siekiant užtikrinti supratimą ir pagarbą skirtingiems interesams, kuriems kyla pavojus. Taigi sąžiningai susitarti reiškia susitarti ir paisyti to, kas buvo nuspręsta. Paktas visada reiškia tam tikrą vienos šalies įsipareigojimą kitai ir atvirkščiai, taip pat naudos lygį, kuris suteikiamas abipusiu sutarimu.
Kita nuostata, kurią paktas taip pat reiškia, yra bendradarbiavimas arba solidarumas.
Ilga praktika istorijoje ir įvairiuose kontekstuose
Per visą žmogaus istoriją galime rasti daugybę paktų, kuriuose dalijamasi idėjomis ar tikslais regionams ar šalims, kurie gali konfliktuoti ar būti solidarūs su savimi. Tai reiškia, kad pakto sudarymas nėra išimtinis veiksmas, skirtas dviem šalims solidariai palaikyti viena kitą, tačiau tai taip pat gali būti kompromisas tarp tų, kurie save laiko priešais ir kurie tam tikrą laiką kelia tą priešiškumą.
Tais atvejais, kai paktai sudaromi tarp regionų, šalių, politikų, verslininkų, institucijų, jie visada sudaromi raštu, kad būtų aiškus ir konkretus abiejų įsipareigojimų, susijusių su kiekvienu iš jų, ir teisių ar naudos aprašymas. gauti.
Vienas garsiausių šiuo atžvilgiu paktų yra Kosta Rikos San Chosė paktas, kuriame aptariamos žmogaus teisės ir kuris buvo paminėtas 1969 m.
Susitariančios valstybės narės sutinka gerbti pakte pripažintas teises ir laisves ir, žinoma, garantuoti laisvą ir visišką visų asmenų, kuriems taikoma jurisdikcija, įgyvendinimą.
Tuo tarpu, jei nebus gerbiamos šios teisės ir laisvės, valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali imtis priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir įgyvendintos.
Kaip jau minėjome aukščiau, sutartys yra susitarimai, kuriuos žmonės sudarė nuo seniausių laikų, galima sakyti, nuo žmonijos pradžios.
Net religijoje sandoros yra labai svarbios, nes, pavyzdžiui, jos buvo tarp Dievo ir žmonių, kad būtų sutarta dėl elgesio modelių.
Biblijoje, tiksliau, Senajame Testamente, pasakojama apie sandorą, kurią Dievas tinkamai pasirašė su Noju ir kurią, kaip žinome, sudarė Nojus, išgelbėdamas dalį žmonijos nuo visuotinio potvynio.
Tuomet įvyko dar viena labai svarbi Sandora tarp Dievo ir išrinktųjų Izraelio žmonių, šiuo atveju pašnekovas buvo Mozė, gavęs iš Dievo lenteles su dešimt įsakymų, kuriuos žydų tauta turėjo įvykdyti, kad galėtų džiaugtis pažadėta žeme.
Kita vertus, Romos civilizacija buvo paktų kultas ir net pagal šios kultūros civilinę teisę sutartis buvo aiškiai atskirta nuo sutarties. Paktai tuo metu nebuvo susiję su formalumais ir dažniausiai neturėjo galimybės būti įvykdyti, o kiekvienu atveju įstatymas reikalavo jų laikytis.
Romėnai švęsdavo paktus su užkariautomis tautomis.
Teisės priemonėmis gali būti reikalaujama atitikties
Šiuo metu šis klausimas yra pakeistas ir paktai bei sutartys yra sąvokos, kurios yra teisiškai prilygintos, todėl reiškia, kad reikia laiku sutikti su testamentu ir įsipareigoti įvykdyti tam tikras, be kita ko, komercines, darbo sąlygas. Tuo tarpu nesilaikant reikalavimų, gali būti reikalaujama, kad būtų laikomasi teisinių priemonių.
