Periferijos apibrėžimas

Technologijų srityje terminas „periferiniai įrenginiai“ reiškia visus tuos įrenginius ir padargus, kurie yra labai naudingi teisingam kompiuterio darbui ir yra išoriniai CPU. Yra daugybė periferinių įrenginių tipų, o kai kurie yra laikino naudojimo, kiti yra nuolatinio naudojimo.

Išoriniai įrenginiai iš esmės yra tie, kurie yra centrinio procesoriaus periferijoje. Jie yra visi elementai, leidžiantys įvesties ir išvesties veiklas ir papildantys užduotis, atliekamas vidiniame procesoriuje arba kompiuterio atminties vietose. Šia prasme didžioji dalis kompiuterio komponentų laikomi periferiniais prietaisais, nors atrodo, kad kai kurie iš jų yra bet kurio šio stiliaus įrenginio centrinės šerdies dalis. Taigi, monitorius, pelė, klaviatūra ar garsiakalbiai yra periferiniai elementai, kuriuos reikia pridėti prie procesoriaus, tačiau kurie, savo ruožtu, yra būtini, kad jis tinkamai veiktų. Tada turėdami centrinį procesorių, atminties elementą ir elementarius periferinius įvesties ir išvesties įrenginius, galime kalbėti apie kompiuterį, kaip paprastai jį suprantame.

Tačiau yra ir kitų periferinių elementų tipų, kurie yra naudingi ir įdomūs, tačiau nepatenka į pagrindinio ar būtiniausio būtinumo kategoriją. Tarp jų turime paminėti, pavyzdžiui, mikrofonus, internetines kameras, vairasvirtes, spausdintuvus, ausines, faksogramas, skaitytuvus, CD ir DVD skaitytuvus ir įrašymo įrenginius, diskelius, nešiojamąsias ir „flash“ atmintines, maršrutizatorius ir daugelį kitų. Kiekvienas iš šių elementų suteikia kompiuteriui įdomių galimybių, leidžiančių atlikti ne tik pagrindinius, bet ir įvairius veiksmus bei procesus.

Periferiniai įrenginiai paprastai suskirstomi į kategorijas pagal jų funkciją. Dažniausiai pasitaiko įvesties periferiniai įrenginiai (tie, kurie įveda duomenis į kompiuterį, kurie vėliau apdorojami ir veikiami, pavyzdžiui, klaviatūra ar pele), išvesties periferiniai įrenginiai (tie, kurie atskleidžia gautą ir apdorotą informaciją, pavyzdžiui, monitorius). arba spausdintuvą), saugojimo periferinius įrenginius (visus, leidžiančius įrašyti ir saugoti duomenis, pvz., skirtingas išorines atmintines) ir komunikacijos periferinius įrenginius, kurių pagrindinė funkcija yra palaikyti ryšį ir leisti sąveiką su vienu ar keliais įrenginiais (pvz., maršrutizatoriumi ar tinklo plokštės).

Susiję Straipsniai