Pasėlių apibrėžimas
Žemės ūkis yra senovės menas, kurio tikslas - dirbant žemę skirtingais būdais ir alternatyvomis, kad būtų gautos daržovės ir vaisiai, kurie gali būti naudojami mitybos, medicinos ir estetiniais tikslais.
Auginimo veikla, dažnai atliekama per žmogaus veiksmus, tačiau reaguojanti ir į natūralius procesus, sukelia javus, vaisius, daržoves, pašarus ir kt. Žemės įdirbimas suprantamas kaip visi žmogaus veiksmai, kuriais siekiama pagerinti, apdoroti ir pertvarkyti žemes, kad jos augtų. Daugeliui pasaulio šalių ši veikla yra pagrindinė jų ekonominė parama ir kartu su gyvulininkyste yra pagrindinė veikla, kuria aprūpinamas maistas pasaulio gyventojams.
Yra įvairių rūšių pasėliai. Pavyzdžiui, lietus (gaminamas be ūkininko vandens, kurį tiekia lietus arba požeminis vanduo), drėkinamas (ūkininko tiekiamu vandeniu natūraliais ar dirbtiniais kanalais). Pasėlius taip pat galima priskirti, jei tai yra pragyvenimo šaltiniai arba pramoninis žemės ūkis. Remiantis ekologiniu pėdsaku ir poveikiu žemei, galima sakyti, kad mes kalbame apie intensyvius augalus (didelę produkciją mažoje erdvėje) arba ekstensyvius augalus (didesniame plote). Taip pat egzistuoja taksonomija pagal auginimo metodą: pavyzdžiui, tradicinis žemės ūkis (kuriame naudojamos vietinės sistemos), pramoninis žemės ūkis (pagrįstas sistemomis dideliam maisto kiekiui gaminti) ir ekologinis arba biologinis žemės ūkis (kuriame naudojamos skirtingos sistemos). produkcija, kuri gerbia aplinką ir bando ją apsaugoti nuo neigiamo poveikio).
Pastaraisiais metais intensyvesnio ūkininkavimo poveikis aplinkai pradėtas nagrinėti kur kas labiau. Taigi, siekiant paveikti stambius sėklų augintojus ir įmones, turinčias įtakos regioniniame ar pasauliniame žemės ūkyje, buvo sukurtos įvairios organizacijos ir iniciatyvos, skatinančios juos vykdyti darnesnę ir pozityvesnę aplinkosaugos praktiką.
