Sąvoka „baimė“ vartojama norint apibūdinti neigiamą jausmą, kurį asmuo gali turėti dėl kito asmens, objekto, situacijos ir pan. Avansas, skirtingai nuo kitų neigiamų jausmų, grindžiamas tam tikru neracionalumu ar tam tikru kontrolės, kurį asmuo turi per tą pojūtį, trūkumu. Realybėje dauguma neigiamų jausmų ar jausmų slepia tam tikrą neracionalumą ar sąmonėje veikiantį protą, todėl nėra lengva, kaip ir baimės atveju, visiškai išspręsti, dėl ko jie kyla. Baimės idėja, pavyzdžiui, skiriasi nuo paneigimo idėjos, nes pastaroji paprastai yra susijusi su tam tikru sąmoningu asmens pasirinkimu dėl objekto, kuris sukelia diskomfortą (pavyzdžiui, kai žmonės, kurie netinkamai elgiasi su gyvūnais, yra atmetami). Tačiau baimė jau suteikia mums vidinio jausmo, kurį žmogus nežino ar negali gerai paaiškinti, ir nesugeba valdyti, idėją, todėl jis kyla kaskart, kai pagalvoji apie aptariamą pasibjaurėjimo objektą.Baimė yra jausmo rūšis, kurią labai sunku racionaliai paaiškinti, ir būtent dėl to ją sunku išspręsti tais atvejais, kai asmeniui tai sukelia realių komplikacijų. Visi individai didžiąja ar mažesne dalimi pasižymi tam tikru baisumu, nukreiptu į ką nors ar ką nors: maistą, tam tikrą vabzdį, tam tikrą asmenybės tipą, tam tikrą poelgį ar aplinkybę ir pan. Tai nebūtinai reiškia, kad asmuo negali normaliai gyventi su tuo noru.
Tačiau yra atvejų, kai tas pasipiktinimas yra nepaaiškinamas ir asmuo negali veiksmingai kontroliuoti savo diskomforto ar pasibjaurėjimo jausmo, dėl kurio jie susiduria su kančia arba vengia situacijų, kuriose pasirodo tas pasipiktinimo objektas. Daugeliu atvejų baimė gali virsti apsėstu ar pomėgiu ir rimtai apsunkinti žmogaus gyvenimą.
