Maisto apibrėžimas

Apibūdinant maisto sąvoką, galima sakyti, kad tai procesas, kurio metu gyvos būtybės vartoja įvairių rūšių maistą, kad gautų išgyvenimui būtinas maistines medžiagas. Šios maistinės medžiagos yra tos, kurios vėliau virsta energija ir aprūpina gyvąjį organizmą elementais, kurių jam reikia norint gyventi. Taigi maistas yra viena iš būtiniausių gyvų būtybių veiklų ir procesų, nes jis yra tiesiogiai susijęs su išgyvenimu.

Maitinimas visada yra savanoriškas veiksmas ir paprastai vykdomas reaguojant į fiziologinį ar biologinį poreikį įtraukti naujas maistines medžiagas ir energiją, kad jis tinkamai funkcionuotų. Maisto rūšys gali skirtis atsižvelgiant į gyvos būtybės, apie kurią mes kalbame, tipą. Šia prasme turime paminėti žolėdžių maistą (tą, kurį palaiko tik augalai), mėsėdžių maistą (kuriame naudojama tik kitų gyvūnų mėsa) ir galiausiai visaėdį maistą (dviejų ankstesnių ir žmonėms būdingų savybių derinys).

Nors daržovės ir gyvūnai naudojasi maistu kaip paprastu fiziologiniu poreikiu, kuriuo siekiama patenkinti pagrindinius išgyvenimo poreikius, nuo neatmenamų laikų žmogus maisto procesą pavertė socialine padėtimi, kurioje, be norimų produktų vartojimo, ir naudinga, patirtimi ir situacijomis taip pat dalijasi su bendraamžiais. Šiuo tikslu žmonės yra sukūrę ne tik priemones, leidžiančias lengviau gauti maistą, bet ir specialiai maistui skirtas vietas bei praktikas, ir šiandien jie gali rasti įvairių rūšių maistą pagal kiekvieno individualų poreikį.

Tinkama žmonių mityba laikoma tokia, kuri tinkamai derina visus skirtingus gamtoje randamus maisto produktus. Šiuo atžvilgiu mitybos piramidė yra geras metodas nustatyti, kurios rūšies maistas turėtų užimti didesnę vietą kiekvieno žmogaus racione, o kuri - mažesnę. Žmonių maistas daugeliu atvejų yra susijęs su emocionalumu, todėl su šia tema susijusios sveikatos problemos gali lengvai išsivystyti, pavyzdžiui, valgymo sutrikimai, nutukimas, diabetas, netinkama mityba ir kitos problemos, kurios yra ne tik biologinių veiksnių pasekmė.

Skatinti sveiką ir organizuotą mitybą nuo ankstyvųjų metų

Tinkama mityba ir subalansuota mityba yra du pagrindiniai vaiko augimo sveikai būdai, todėl labai svarbu, kad bendravimo agentai, mokykla, tėvai rūpintųsi mažiausiomis sveiko gyvenimo įpročiais ir, žinoma, atgrasyti tuos, kuriems nėra kuo mažiau.

Tarp labiausiai funkcinių strategijų šiam tikslui pasiekti yra: sudaryti reguliarų kiekvieno valgymo tvarkaraštį, patiekti įvairius ir sveikus maisto produktus, būti pavyzdžiu laikantis sveikos mitybos, atgrasyti nuo muštynių, kurių ašis yra maistas, raginimo berniukus dalyvauti maisto paruošimo ar parinkimo procesą, visada laikantis subalansuotos ir sveikos mitybos gairių.

Kita esminė problema yra šeimos maisto populiarinimas, tai yra, visa šeima susėda valgyti ir ragauti tų pačių maisto produktų kartu. Tai taip pat yra geras būdas sustiprinti ryšius tarp narių ir kontroliuoti, ką vaikai valgo.

Tipiški valgymo sutrikimai

Tarp sveikatos problemų, susijusių su netinkama mityba, išsiskiria nutukimas, bulimija ir anoreksija .

Nutukimas yra lėtinė liga, kuriai būdingas riebalų kaupimasis organizme. Tuo tarpu tarp to priežasčių yra būtent polinkis valgyti maistą, kuriame gausu sočiųjų riebalų, tai yra, į organizmą patenka didesnis kalorijų kiekis, nei jam reikia ir jis yra pajėgus sintetinti. Prie šios tendencijos paprastai pridedama ir sėslus gyvenimas, tada abu klausimai yra tikrai pavojingi sveikatai.

Anoreksija ir bulimija yra pagrindiniai valgymo sutrikimai, kuriuos gali patirti žmonės. Verta paminėti, kad jie turi svarbų psichinį komponentą.

Anoreksijos atveju pacientas valgo labai mažai arba nevalgo tiesiogiai, nes turi antsvorio, nors dažniausiai jo nėra.

Bulimijai būdinga tai, kad per trumpą laiką suvartojama daug kalorijų turinčių maisto produktų, o po to, dėl to sukeliamos kaltės, nusprendžiama juos pašalinti iš organizmo, sukeliantį vėmimą.

Abi ligos gali būti gydomos psichoterapija, kuri yra suderinta su tuo atveju.

Nutukimą galima gydyti laikantis subalansuotos dietos, kuriai vadovauja gydytojas specialistas, atliekant fizinę veiklą ir, žinoma, vengiant besaikio riebaus maisto vartojimo.

Susiję Straipsniai