Literatūrinio judėjimo apibrėžimas

Literatūra ir jos istorija nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų. Dažnai autoriai pristatomi pagal tam tikrą žanrą: pasakojimą, poeziją, teatrą. Taip pat literatūra tiriama atsižvelgiant į laikus ar laikotarpius (Ispanijos aukso amžius, Ispanijos ir Amerikos bumas ir kt.). Kitas variantas yra literatūros pažinimas analizuojant literatūros judesius.

Literatūrinį judėjimą sudaro grupė šiuolaikinių autorių, kurie dalijasi tam tikrais rūpesčiais (temos, stilius, idėjos ...). Terminas literatūrinis judėjimas dažnai siejamas su vadinamaisiais ismais. Ismas yra priesaga, reiškianti doktriną ar polinkį ir naudojama meno srityje. Literatūroje yra daug ismų: siurrealizmas, realizmas, natūralizmas, dadaizmas ir kt.

Tiek literatūrinio judėjimo idėja, tiek ismo, kaip doktrinos, samprata veikia kaip sinonimai. Literatūrinis sąjūdis turi tam tikrą denominaciją (su priesaga izma ar be), kai rašytojų grupei būdingas tas pats laikotarpis ir daugybė rūpesčių. Geras pavyzdys yra romantizmas. Tai atsirado kaip reakcija į realizmą, kai rašytojų grupė pradėjo atsisakyti realizmo rūpesčių ir idėjų ir įtraukė atnaujintą dvasią; su naujomis temomis, kūrybingesniu stiliumi ir idealais, turinčiais kitą dimensiją.

Tas pats literatūrinis judėjimas gali turėti savo atitikmenį kituose menuose. Taip buvo ir su romantizmu, kuris pasireiškė tapyba ar muzika. Tokiu būdu romantizmas išreiškė eros jausmą ir ta išraiška peržengė specifinį meninį pasireiškimą.

Literatūrinio judėjimo idėja naudinga norint geriau užsakyti ir suprasti literatūros kūrinius. Tai klasifikavimo sistema, leidžianti suprasti autorius kultūriniame kontekste. Klasifikacijos turi tam tikrų problemų aiškinant jas. Problemos išryškėja, kai kritikai ir literatūros tyrinėtojai mano, kad literatūrinis judėjimas turi naują tendenciją (mes kalbame apie modernizmą ir postmodernizmą, apie realizmą ir neorealizmą). Techninės specialistų diskusijos yra būdingos intelektualams ir akademiniams sluoksniams ir paprastai nedomina plačiosios visuomenės.

Literatūrinio judėjimo sąvoka suponuoja akivaizdžią tikrovę. Kad kiekvienas autorius priklauso savo laikui ir yra bendros vertybės bei interesai, todėl natūralu, kad egzistuoja bendra išraiškinga eiga. Tai nereiškia, kad visa literatūrinė išraiška yra judesio dalis, nes yra autorių, priskiriančių išmintį, tendenciją ar judėjimą.