Ladino
Ladino yra kažkas gudrus ir su užslėptais ketinimais
Nors tai nebenaudojamas terminas ir gali būti laikomas kultizmu, Ladino yra būdvardis, apibūdinantis ką nors ypač išradingo ir gudraus. Paprastai jis vartojamas neigiama prasme ir numanoma, kad ladino žmogus yra manipuliuojantis, susuktas ir turintis tam tikrą paslėptą ketinimą. Ispanų kalboje vartojami sinonimai, tokie kaip varnalėša, skandalas, nesąžiningi ar nesąžiningi.
Ladinos Gvatemaloje
Gvatemala yra nedidelė Centrinės Amerikos šalis, kurioje istoriškai vyko vietinių ir Ispanijos kultūrų kultūrinio išmėginimo procesas. Gvatemalos kontekste ladinos yra tie mestizos, kurie laikė ispanų kalbą savo gimtąja kalba. Šis reiškinys žinomas kaip ladinizavimas, ir ladinos šiuo metu yra pripažintos etnine grupe, turinčia savo tapatybę.
Sociologiniu požiūriu Gvatemalos Ladino iš pradžių buvo mestizo, kuris atsisakė savo kultūrinių šaknų, nes nenorėjo būti čiabuviu, o labiau siekė tapti viduriniosios klasės nariu. Kažkodėl ladino nebuvo nė vieno žmogaus žemėje, nes jis nebuvo nei grynas vietinis gyventojas, nei valdančiosios klasės narys.
Ladino arba judeo-ispanų kalba
XV amžiaus pabaigoje Ispanijoje žydai buvo ištremti katalikų monarchų. Tam yra kelios priežastys: judaizmo, kaip religijos, persekiojimas, inkvizicijos vaidmuo palaikant katalikišką hegemoniją ir pagrindinis žydų, kaip socialinės grupės, vaidmuo, kurio labai bijota ir pavydėta dėl savo finansinės galios.
Šiuo metu kalba yra mažumų kalba, tačiau pastaraisiais metais buvo stengiamasi išsaugoti ir išlaikyti jos kultūros paveldą. Įdomus šio reiškinio pavyzdys yra Ispanijoje, ypač Ispanijos viešajame radijuje, kuriame programa kiekvieną savaitę transliuojama ladinų kalba (programa pavadinta „Emission Sefarad“ ir jos klausydamiesi galite pamatyti, kaip buvo kalbėta ispanų kalba. XV a.).
Nuotraukos: „iStock“ - „Imgorthand“ / Aleksas Potemkinas