Kas yra etosas
Pasak Aristotelio, kiekvieno individo buvimo būdas yra kažkas įgytas ir gali būti formuojamas
Savo charakterį mes kuriame iš savo įpročių, tai yra, tų veiksmų, kuriuos mes nuolat kartojame. Aristoteliui moralinė kompetencija yra įgyjama iš įpročių. Kitaip tariant, artėjame prie teisingumo idealo, jei atliksime teisingus veiksmus ir dosniais veiksmais artėsime prie dosnumo dorybės.
Individo etosas, jo buvimo būdas, būtų suformuotas įpročių rinkiniu. Tuos įpročius, kuriuos laikome gerais ar naudingais, vadiname dorybėmis, ir tuos, kurie yra žalingi, priskiriame prie ydų. Logiškai mąstant, žmogaus siekiamybė turėtų būti dorybė ir vengti ydų. Siekdamas šio tikslo, Aristotelis siūlo sustiprinti charakterį, etosą.
Durys geriau suprasti etikos ir moralės skirtumą
Graikų filosofams, ypač Aristoteliui, etosas yra tiesiogiai susijęs su mūsų būties būdu.
Kita vertus, romėnų kultūroje moralės idėja kyla iš moralės, kuri reiškia paprotį. Tokiu būdu etosas yra mūsų charakteris, o moralė yra sambūvio taisyklių rinkinys, reglamentuojantis mūsų elgesį. Pradedant etoso idėja, nustatomas etikos idėjos pagrindas, ty mūsų gyvenimo būdo atspindys.
Nors moralė turi normatyvinę dimensiją ir yra pagrįsta konkrečių taisyklių rinkiniu, etika yra moralės klausimų vertinimas ar svarstymas.
Etos, fazės ir logotipai
Graikijos kultūroje individualus etiudas gali būti suklastotas drausmingai, nes mes ne gimstame su etosu, o formuojame jį pagal savo įpročius. Fazų idėja vietoj to nurodo aistrą ir emocijas. Savo ruožtu terminas logotipai reiškia proto ir kalbos idėją.
Aristoteliui komunikacija apima tris elementus. Taigi mes perduodame idėjas savo buvimo būdui, o iš atskirų patoso mes išreiškiame emocijas, ir visa tai yra išdėstyta proto ir kalbos dėka.
Taip pat meno kūrinyje galime rasti etosą, patosą ir logotipą, tai yra, asmenybę, emocijas ir kalbą.
Nuotrauka: „Fotolia“ - „Savvapanf“
