Kas yra El Pentateuco

Pirmosios penkios Senojo Testamento knygos yra žinomos kaip Pentatechas. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos ir pažodžiui reiškia penkis tomus. Žydams ši konfesija yra žinoma kaip Tora. Pagal judėjų ir krikščionių tradicijas Pentateuchą rašė Mozė.

Į Pentateuchą integruotos knygos yra „Genesis“, „Išėjimo“, „Leviticus“, „Skaičiai“ ir „Deuteronomija“.

Pradžios knygoje pasakojama apie žemės ir dangaus kūrimą. Ši knyga taip pat pasakoja apie žmonijos kilmę ir patriarchų, kaip Izraelio žmonių, kilmę. Šiame šventame tekste Dievas pristatomas kaip viso to, kas egzistuoja, kūrėjas.

Viena geriausiai žinomų „Pradžios knygos“ istorijų yra susijusi su Adomo ir Ievos nepaklusnumu ir iš to išplaukiančia originalia žmonijos nuodėme.

Išėjimo knyga pasakoja Izraelio žmonių istoriją nuo vergijos Egipte iki visiško išsivadavimo prie Sinajaus kalno.

Kitaip tariant, pasakojama apie Izraelio kaip tautos atsiradimą. Išėjimo knygoje taip pat pasirodo dešimt įsakymų.

Leviticus knyga skirta levitams, pirmiesiems Mozės pašventintiems kunigams (jie gauna šį vardą, nes priklausė Levio genčiai, vienai iš dvylikos originalių Izraelio žmonių genčių). Skyriuose aptariami tokie klausimai, kaip gyvūnų aukojimas, aukojimas Dievui, maisto draudimai ar kunigų aukos už nuodėmių sutaikinimą.

Ketvirtoji Pentateucho knyga vadinama Skaičiais, nes joje pateikiami duomenys ir įrašai apie įvykius, susijusius su dykumos kelione iš Egipto į Sinajaus kalną.

Deuteronomija yra ypač istorinė knyga. Jį sudarančiuose skyriuose pasakojama apie kai kuriuos svarbius Izraelio žmonių istorijos epizodus: pažangą link pažadėtos žemės, Mozės raginimą žmonėms gerbti įsakymus, melagingų dievų garbinimo draudimą ar istorines nuorodas. į svarbiausias religines šventes (pavyzdžiui, palapinių šventę).

Apibendrinant

Pentatechas turi istorinę ir tuo pat metu teologinę reikšmę. Krikščionims penkios ją sudarančios knygos turi kristologinį tikslą, tai yra, jos padeda suprasti Jėzaus Kristaus, kaip tikrojo Mesijo, figūrą.

Žydams tai yra dieviškojo apreiškimo kilmė.

Nuotrauka: „Fotolia“ - „Candice“

Susiję Straipsniai