Žodis „ilgesys“ vartojamas nurodant tą noro ar aistringos vilties jausmą, kurį žmogus gali patirti tam tikromis savo gyvenimo situacijomis ar akimirkomis.

Tai ko nors labai norisi.

Intensyvus kažko troškimas

Ilgesys yra pirmenybė, kad kažkas nutiktų, ir troškimas, kad tai įvyktų, nuo tos akimirkos, kai ilgesys egzistuoja, nėra tikrovė. Siekti kažko, to trokšti, bet utopiškesniu būdu, tačiau tuo pat metu turint daugiau detalių ar veržliau, nei turint paprastą norą.

Ilgesį galima apibūdinti kaip norą, apjungiantį tiek fizinius, tiek organinius elementus, tiek psichologinius ar psichinius elementus. Taip yra todėl, kad trokšdamas kažko, žmogus juda tiek savo psichinę, tiek emocinę sritį, tiek savo fizinę sferą, įdėdamas į ją savo energijas ir jėgas. Ilgesys yra viltis pasiekti ar suvaldyti tam tikras situacijas, kurios galėtų sukelti džiaugsmą, malonumą, laimę ar pasitenkinimą, bet kurios dar nėra tikrovė.

Materialus ir nematerialus ilgesys

Ilgesys gali būti nukreiptas į materialius ar simbolinius dalykus. Tarp medžiagų dažniausiai pasitaikantys norai paprastai yra pirkti namą, automobilį, drabužius, aksesuarus, naujausią mobilųjį telefoną.

Žmogus mano, kad kai kurių šių materialių gėrybių pasirinkimas leis jam pasijusti geriau, laimingesniems, pilnesniems ir tada jis imsis daug pastangų, kad galėtų surinkti reikiamus pinigus ir galėtų juos nusipirkti.

Kita vertus, ilgesį gali sudaryti galimybė išgyventi tam tikrą patirtį, kuri taip pat yra susijusi su malonumu ir laime. Keliaukite į vietą, kuri laikoma nepakartojama, baigę universitetinę karjerą, pasiekę aukštą profesinį lygį, sukūrę šeimą, tapdami mama ar tėvu, tarp geidžiamiausių.

Ilgesys, susijęs su afektu, taip pat yra dažnas ir labai svarbus, ir kiekvienu atveju jiems būdingas jų intensyvumas ir atitikimas, kurį jiems priskiria dalyvaujantys asmenys. Tarp jų galime išskirti norą praleisti gyvenimą su tuo žmogumi, kurį mylime.

Psichologijai ilgesys yra sudėtinga sąvoka, kuri sukasi aplink žmogų ir jo racionalaus abstrakcijos galimybę. Taigi joks gyvūnas ar gyva būtybė negali būti sąmoningai kažko trokštami. Be to, vienas iš ilgesio bruožų yra būtent jo fantazijos ar nerealių elementų būklė, nes kai tai, ko norima, tampa tikrove, ilgesys tuoj pat nutrūksta.

Ilgesys gali atsirasti bet kokio tipo asmeniui ir skirtingomis gyvenimo akimirkomis. Asmuo gali turėti net keletą ilgesių tuo pačiu metu ir stengtis juos visus įgyvendinti. Kita vertus, tam tikros ligos ar psichinės būklės, tokios kaip depresija, trukdo asmeniui turėti noro ar noro ko nors, nes jis pats negali sukurti vilties, galimo malonumo ar džiaugsmo jausmo.

Laimė norint pasiekti norą ir liūdesys dėl negalėjimo to padaryti

Kai ilgesys tam tikru momentu neišsipildo, įprasta, kad žmogus jaučia nusivylimą, kuris gali būti daugiau ar mažiau svarbus priklausomai nuo to, kiek kažko trokšta.

Liūdesys ir kančia paprastai yra tos dvi emocijos, kurios patiriamos, kai neišsipildo ilgesys, tuo tarpu jei šios būsenos išlieka laikui bėgant, todėl asmeniui neįmanoma tęsti įprasto gyvenimo, labai svarbu, kad jie konsultuotųsi su profesionalu. Atlikite psichoterapiją, leidžiančią taip puikiai įveikti šią nusivylimo situaciją.

Ir kaip mes jau pažymėjome, kita pusė taps realybe to, ko norėta. Nuo to momento žmogų užplūs pasitenkinimas ir džiaugsmas pasiekus tai, ko norėta.