Atletikos apibrėžimas

Žinoma kaip viena iš svarbiausių ir tradicinių sporto disciplinų, lengvosios atletikos istorija siekia senovės Graikiją, kai tai buvo pagrindinė sportinė veikla, kurią reikėjo vykdyti bendrai rengiamose olimpinėse žaidynėse. Lengvoji atletika savo pavadinimą gauna iš graikų termino Athlos, kuris reiškia „varžybos“. Daugelis istorikų mano, kad pirmosios atletų varžybos įvyko 776 m. Pr. Kr.

Lengvoji atletika yra vienos būdingiausių ir svarbiausių olimpinių žaidynių sporto varžybų. Jis pagrįstas skirtingų tipų lenktynių, eitynių, duobių, šuolių ir kitų skiriamąja geba, kuri gali skirtis greičio, pasipriešinimo ar atstumo atžvilgiu. Sportininkai gali juos atlikti individualiai arba grupėse, dirbdami postus, taip pat gali dalyvauti įvairiose pasirinktyse.

Tarp bandymų, atliktų lengvosios atletikos kategorijoje, reikia paminėti greičio varžybas (kurios gali būti nuo 60 iki 400 metrų), vidutinio ir ilgo nuotolio varžybas (nuo 800 iki 10 000 metrų), kliūtines lenktynes. ir palengvėjusius. Tada yra skirtingi maratonai, lengvosios atletikos žygis ir visureigis. Kalbant apie šuolius, jie gali būti ilgi, aukšti ir kiti, o metimai yra disko, virvės, plaktuko ir svorio.

Atletikos testus galima atlikti specialiai tam skirtuose stadionuose. Šiuose stadionuose turi būti garsiosios olimpinės trasos, kurios paprastai būna oranžinės arba mėlynos spalvos ir yra padalintos į juostas. Testai gali būti daromi ir užsienyje, ypač tai atsitinka su maratonais, kurie bėga labai didelius atstumus ir kurie paprastai yra viena iš labiausiai laukiamų ir tradicinių olimpinių žaidynių akimirkų, nes juose galima pamatyti neįtikėtinų atletų, bėgančių milžiniškus atstumus.

Be olimpinių žaidynių, yra svarbių renginių ir čempionatų, tokių kaip pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, pasaulio lengvosios atletikos taurė, įvairios žemyninės lengvosios atletikos taurės ir „Auksinė lyga“, kuri susideda tik iš 6 dienų.

Susiję Straipsniai