Apibrėžimas Tapia

Sienų rūšis, kurias lengva atlikti ir kurios yra daugiau ar mažiau laikinas padalijimas tarp dviejų gretimų erdvių ar reljefo, vadinamos siena. Siena yra nesudėtinga konstrukcija, kuriai nereikia daug inžinerijos, ir kuri gali būti padaryta greitai, nes naudojama tik vienos rūšies medžiaga, taip pat lengvai prieinama, pavyzdžiui, molis ar purvas. Štai kodėl siena yra labai paplitusi statybos rūšis kaimo vietovėse, taip pat nuolankiose vietose, kur kitos rūšies medžiagos gali būti brangesnės. Siena taip pat buvo labai paplitusi senovėje ir vietose, kur šios rūšies medžiagų buvo labai gausu. Tačiau siena dėl konstrukcijos paprastumo ir medžiagos, iš kurios ji pagaminta, gali daug labiau nukentėti nuo nepalankaus oro.

Siena gali būti apibūdinta kaip freska arba siena, iš esmės pagaminta iš molio ar molio. Šis molis ar purvas yra sukramtytas arba susmulkintas taip, kad sudarytų labai kompaktišką ir stiprų paviršių, kuris išdžiūvęs gali stovėti vertikaliai. Tamponu siekiama užtikrinti, kad tarp skirtingų paviršiaus dalių ar sekcijų nebūtų vietos ar oro, nes medžiaga paprastai yra aeracija. Sukramtymas atliekamas su kokiu nors sunkiu elementu, kuris gali vertikaliai sutankinti molį ir taip suteikti konstrukcijai didesnį stiprumą.

Kad medžiaga stovėtų vertikaliai ir tinkamai, kol pasiekia reikiamą džiovinimo būseną, turi būti padarytas klojinys, kuriam dedamos medinės plokštės, tarp kurių lieka purvas ar šlapias molis. Tokiu būdu, kol sienų medžiaga dar nėra išdžiūvusi, ji yra sutankinama tarp šių dviejų medinių plokščių (kartais taip pat ir metalinių), kad, išdžiūvusi, ji išlaikytų tokią formą.

Tapijos buvo labai paplitusios įvairiose pasaulio vietose, tokiose kaip Artimieji Rytai ar ikikolumbinė Amerika, kur medžiagos gausu. Tačiau jie būdingi ir senovėje, kai inžinerijos ir statybos formos nebuvo tokios pažangios. Daugybę kartų sienos paviršius yra dekoruotas žymėjimu ar darbu su medžiaga, kol ji neišdžiūsta.

Susiję Straipsniai