Apdirbimo apibrėžimas
Pagrindinė apdirbimo idėja yra metalo gabalą paversti pramonine. Tam atliekamos operacijos, kurių metu medžiaga pašalinama ir modifikuojama. Taigi luitą ar metalinę strypą galima pakeisti naudojant tam tikrus metodus, tokius kaip drožlių pašalinimas ar dilimas. Su šia sistema gaminami įvairių dydžių, formų ir funkcijų gabalai.
Skirtingi metalo apdirbimo būdai
Norėdami pašalinti drožles iš metalų, naudojami tokie įrankiai kaip lygiagretusis tekinimo staklės, frezavimo staklės, tekinimo ir elektrolitinis apdirbimas. Tradiciškiausia šio sektoriaus mašina yra lygiagreti tekinimo staklės.
Sraigtinis apdirbimas yra metodas, skirtas gaminti spiralės formos daiktus, tokius kaip kamščiatraukiai, antgaliai, frezavimo įrankiai ar dantyti įrankiai.
Abrazyvinis apdirbimas susideda iš metalinių dalių, kurios nebuvo išlydytos, susidėvėjimo, kaip tai nutinka kaliant plieną ar kai kuriuose suvirinant.
Apdirbimo istorija siekia akmens amžių
Pirmieji akmeniniai įrankiai buvo gauti drožinėjant ar šlifuojant ir tokiu būdu buvo gaminamos ietys, papuošalai ar strėlės. Kai žmogus atsisakė klajoklių ir įvedė žemės ūkį, indai buvo gaminami gaminant maistą.
Vadinamajame metalų amžiuje prasidėjo metalų, ypač vario, lydymo būdai. Tik pramoninė revoliucija XVII amžiuje įvyko kitas kokybinis šuolis apdirbimo procese.
Garų variklių ir naujos energijos išradimas leido toliau plėtoti plieno pramonę. Nepaisant neabejotinos mokslo pažangos, skirtingi apdirbimo būdai išlieka tie patys: drožyba, pjovimas, gręžimas ir tekinimas.
Paprastas varžtas
Kai kurie varžtai gali išlaikyti kelių tonų svorį, kaip ir metaliniuose tiltuose ar vėjo jėgainėse. Dauguma jų yra pagaminti iš anglinio plieno ir armuoto lydinio, o po to termiškai apdorojami, kad būtų atsparios medžiagoms. Varžtui gauti naudojami įvairūs apdirbimo procesai. Tarp jų galime išskirti šaltą kalimą ar filtavimą, kad būtų suformuotas siūlas.
Nuotraukos: „Fotolia“ - Andrejus Armyagovas / „Phuchit“
