Alegorijos apibrėžimas
Visuotiniai alegoriniai simboliai
Balo figūra perteikia konkrečią idėją, taiką. Panašiai lapė simbolizuoja klastą, liūtas jėgą, varna mirtingumą ir gyvatė reiškia blogio sąvoką.
Be gyvūnų naudojimo kaip simbolių, alegorijoje naudojama ir personifikacija. Tokiu būdu veikėjas pateikiamas kaip abstrakčios idėjos simbolis. Taigi moters figūra su užrištomis akimis ir skalė rankoje yra teisingumo atvaizdas, karys gali atstovauti drąsos idėjai, o skeletas, apimantis dalgį, yra geriausiai žinomas mirties atvaizdas.
Literatūrinėje kūryboje
Literatūros istorijoje graikų pasakos yra viena iš pirmųjų alegorinių istorijų. Šiose istorijose yra dvigubas skaitymas: tikrasis ir simbolinis ar metaforinis. Taigi gyvūnų istorijos pateikiamos kaip analogija su žmogaus tikrove. Garsioji cikados fabula ir skruzdėlė, kuri iš pradžių buvo priskirta Ezopui, perduoda aiškią moralizuojančią žinią: darbas ir atkaklumas turi savo atlygį, o tingus elgesys yra labai kenksminga pagunda.
Dante Alighieri „Dieviškojoje komedijoje“ autorius pirmuoju asmeniu nurodo, kad pasiklydo tamsiose džiunglėse. Per visą pasakojimą pasirodo trys žiaurūs žvėrys, kurie jam sunkiai sekasi eiti, o norėdamas padėti Dantei pasirodo poetas Virgilio ir pasiūlo jam būti jo vadovu.
Prieš pasiekdami rojų, jie abu praeina pragarą ir skaistyklą. Viso kūrinio raida pateikiama kaip alegorija, kurioje iš tikrųjų apmąstomos nuodėmės ir žmonių pagundos.
Skirtumas tarp parabolės ir alegorijos
Abu yra literatūros šaltiniai, kuriais siekiama perduoti tam tikro tipo mokymą. Nepaisant akivaizdaus panašumo, tai yra skirtingi pasakojimo metodai. Parabolė yra istorija, įkvėpta kasdienių įvykių, siekiant perduoti moralinę žinią. Alegorija turi sudėtingesnę metaforinę dimensiją ir joje paprastai atsiranda skirtingi simboliniai elementai, sukeliantys visokias interpretacijas.
Nuotraukos: „Fotolia“ - „Prat“
