Akmens apibrėžimas
Dėl savo natūralių sąlygų akmuo yra tam tikros rūšies medžiaga, kuri laikui bėgant lengvai nenusidėvi, o, priešingai, laikui bėgant išsaugoma neatsisakius svarbiausių savybių. Dėl šios priežasties akmuo paprastai yra labai rekomenduojama medžiaga statybose, nes skirtingai nuo kitų, jis lengvai susidoroja su įvairiais netikėtais klimato veiksniais. To pavyzdys yra tai, kad daugybė įrankių, pastatytų akmenyje paleolito laikotarpiu, net ir šiais laikais, yra konservuojami po šimtmečių ir šimtmečių, ir, pavyzdžiui, tuos, kurie pagaminti iš kitų medžiagų, tokių kaip mediena ir kaulai, tikrai sunku. rasti jas geros būklės šiomis dienomis.
Nors populiariai ir tokiose srityse kaip architektūra ir inžinerija dažniausiai naudojamas žodis akmuo, archeologiniame kontekste įprasta kalbėti apie akmenis, o ne akmenį, tai yra, jis naudojamas kaip sinonimas žodis akmuo.
Tuo tarpu architektūros raginimu terminas „akmuo“ dažniausiai vartojamas kietai medžiagai, kuri dedama ant žemės pastatyti pastatų sienas. Tarp akmenų rūšių, dažniausiai naudojamų šiame kontekste, yra šios: pelenai, mūrinis akmuo, granigorda akmuo, kietas akmuo, akmenukas, grubus akmuo ir kt.
Kita vertus, medicinoje terminas akmuo vartojamas norint apibūdinti sveikatos sudėtingumą: akmenį šlapime .
Taip pat medžiaga, naudojama žiebtuvėliuose kibirkščiai gaminti, vadinama akmeniu .
Kitas šio termino vartojimas yra tas, kurį naudojame, kai norime nurodyti kažkokio klausimo ar dalyko pagrindą, pavyzdžiui, solidarumas yra kertinis organizacijos akmuo.
Be to, kai mes kalbame apie žmogų, kuris yra akmuo, iš tikrųjų turime omenyje tai, kad tas ar tas nepateikia jokių jausmų .
Storoji kruša, brangakmeniai, kurie dažniausiai būna papuošalai, naudojami papuošalams, ir filosofo akmuo, kuris yra ta medžiaga, kurią prisiekė alchemikai, turintys savybes paversti vulgaraus tipo metalus auksu arba, jei to nepadarys, sidabru, jie taip pat žinomi kaip akmenys .
