Užuojautos apibrėžimas

Žodis užuojauta kilęs iš lotyniško termino cumpassio, kuris reiškia „lydėti“. Tai reiškia, kad užuojauta daro įtaką kitiems jausmams, nes ypatinga yra tai, kad užuojautą jaučiantis asmuo nebūtinai kenčia tą patį, kuris jaučia, tačiau matydamas kitą skausmo, kančios, baimės situacijoje ar tai reiškia beviltiškumas. Užuojauta yra tai, kas leidžia žmogui bent akimirkai nustoti galvoti apie kitą, net kai kančia neatitinka to žmogaus, kuris jaučia užuojautą. Tai būdas artėti prie kito ir pajusti tos kančios siaubą.

Apskritai dauguma religijų pabrėžia tokio užuojautos jausmo svarbą žmonijai, nes manoma, kad per jį žmogus gali būti švelnesnis, rūpestingesnis ir kilnesnis, nes užuojauta yra Tas, kuris priverčia ką nors jaustis ar siekia palydėti kitą. Tiesą sakant, monoteistinėms religijoms užuojauta būdinga ne tik žmogui, bet daugiausia dieviškumui, kuris yra gailestingas ir malonus žmogui, kad jis galėtų imituoti tą žinią savo kasdieniame gyvenime.

Be religinių klausimų, užuojauta yra gebėjimas, kurį visi žmonės (net kai kurie gyvūnai) gali išsiugdyti visą savo gyvenimą skirtingose ​​situacijose. Tie žmonės, kurie nesugeba jausti užuojautos, dažnai yra žmonės, patyrę tokią didelę ir nuolatinę traumą ar skausmą, kad tai neleidžia jausti gailesčio kitiems.