Norint teisingai parašyti tekstą, būtina atitikti tam tikrus pagrindinius reikalavimus. Taigi labai svarbu gerbti gramatines taisykles, laikytis rašybos taisyklių ir kiekviename kontekste vartoti tinkamą žodyną.

Taip pat, kad rašinys turėtų vidinę darną ir argumentuojančią giją, būtina naudoti teksto žymeklių seką, tai yra, nepriklausomų ir trumpų kalbinių struktūrų rinkinį, kuris naudojamas sakiniams struktūruoti, numatyti ir sujungti.

Jų tikslas yra pagerinti rašto darną ir vidinę darną.

Skirtingi teksto žymeklių būdai

Jei norime pabrėžti ar sustiprinti vertinimą, galime naudoti skirtingas formules, tokias kaip „svarbiausias dalykas“, „kitaip tariant“, „tai yra“, „tai yra“, „būti aiškiau“ ir pan.

Jei bandysime struktūruoti ar organizuoti argumentą tam tikra hierarchine tvarka, galime naudoti šias formules: „pirma“, „baigti“, „kita vertus“, „paskutinė“, „taip pat“ ir kt.

Jei norite pranešti apie apytikslę idėją, galite naudoti šiuos žymenis: „aplink“, „apytiksliai“, „kai kuriuos“ ir kt.

Priežasties ryšiui nustatyti naudojamos kai kurios struktūros: „taip“, „tada“, „atitinkamai“, „taigi“ ...

Jei rašytinio pranešimo tikslas yra palyginti, dažniausiai pasitaikantys tekstiniai žymekliai yra „taip pat kaip“ arba „tuo pačiu būdu kaip“.

Dažniausiai pasitaikantys opozicijos žymekliai yra: „bet“, „su viskuo“, „net ir taip“, „vis dėlto“ ir „vis dėlto“.

Tikimybė ar abejonė perteikiama tokiomis formulėmis kaip „galbūt“, „žiūrint į tai“, „galbūt“ ir pan.

Kartais naudojami tekstiniai žymekliai, kurie suteikia tam tikrą diskurso tęstinumą, pavyzdžiui, „gerai“ arba „tai sakydami“.

Kalbant žodžiu, tam tikros struktūros yra naudojamos komentuojant nuošalyje ir neturint tiesioginio ryšio su žinia, pavyzdžiui, „beje“ arba „dabar, kai apie tai galvoju“.

Elementai, kurie padeda aiškinti tekstą ar žodinę žinutę

Tekstiniai žymekliai ar jungtys leidžia užmegzti ryšius tarp dviejų ar daugiau idėjų, palaikančių tam tikrą loginį ryšį. Tinkamai nenaudojant šių struktūrų, tekstas praranda savo darną ir prasmę.

Kita vertus, tai yra kalbinis šaltinis, leidžiantis teisingai ir sklandžiai perduoti idėjas argumentacijos procese. Vieno ar kito žymens naudojimas gali būti lemiamas tinkamai išreiškiant pranešimą.

Kalbiniu požiūriu, tekstinės jungtys yra periferiniai elementai, tai yra, jie nėra pagrindinio sakinio dalis, tačiau be jų neįmanoma išaiškinti teksto prasmės.

Dažniausiai pasitaikantys žymekliai yra organizatoriai, jungėjai, pertvarkytojai ir argumentuotojai. Šie elementai yra tiek rašytinės, tiek žodinės komunikacijos dalis.

Nuotrauka: „Fotolia“ - „Tinica10“