Pilnumo apibrėžimas

Kažko ar kažkieno bendrumas, vientisumas ir išsamumas

Kita vertus, pilnatvė reiškia pilnatvės kokybę, tuo tarpu kai ką vadiname pilna, kai ji yra pilna ir pilna, ir, kita vertus, kai kažkas ar kas nors yra įkarštyje, tai yra, jie yra savo momentu ar aukščiausiame taške. ir intensyvus atlikimas, laimė, kokybė, be kitų alternatyvų.

Kita pusė būtų trūkumas, tuštuma ir dekadandas.

Džiaugsmo akimirka ir spindesys, kurį pasiekia asmuo ar kažkas

Todėl žodis, kuris mus kviečia į šią apžvalgą, plačiai vartojamas ir kasdienėje kalboje, kad išreikštų patį geriausią momentą, kurį išgyvena asmuo, organizacija, grupė, be kita ko.

Tai būtų didžiausio kažko ar kažkieno klestėjimo ir prabangos akimirka.

Taigi, kalbėdamas apie profesionalą visa savo profesinio darbo dalimi, jis norės pasakyti, kad jis yra geriausiu savo profesijos ar veiklos momentu, kai derinama tinkama patirtis ir patenkinamas kontekstas.

Priešingai, kai kažkam nėra geriausias profesinis momentas, daug rečiau apie tai kalbama dekadanso prasme.

Pusė gyvenimo laikoma žmogaus pilnatvės stadija

Kai ši sąvoka taikoma žmonėms, paprastai manoma, kad pilnatvė yra pasiekiama maždaug pusę gyvenimo laikotarpio, tai yra, kai žmogui sukanka 50 metų ir jis jau turi pakankamą ir didelę patirtį visais aspektais, jo sveikata yra stipri ir jis demonstruoja brandą intelektualinėje plotmėje, leidžiančioje atlikti tinkamus vertinimus ir tvirtai bei ramiai vertinti sprendimus, kuriuos jam gali leisti tik sukurtas gyvenimas ir be rūpesčių.

Be abejo, tai nereiškia, kad jaunesnis ar žymiai prabangesnis žmogus negali rasti savo pilnatvės, tačiau ši idėja kyla ne iš potraukio, o iš specialistų tyrimų ir pastebėjimų, kurie parodo, kad gyvenimo viduryje Asmuo pasiekia, kad klausimų bendrystė yra esminė įvykdymo sąlyga, kaip asmeninė, profesinė, patirties ir psichinė bei emocinė branda.

Dvasingumas

Kita vertus, apie pilnatvę dažnai kalbama, kai kas nors turi atitinkamą dvasinę pusę, kuriai didelę laiko dalį skiria tam ugdyti.

Yra gana bendras požiūris, kad dvasingi žmonės mėgaujasi didesne pilnatve nei tie, kurie nėra.

Labai dažnai esame linkę išgirsti apie kažkieno gyvenimo pilnatvę, kai tas, sulaukęs brandaus amžiaus, jau sugeba įgyvendinti įvairius jo gyvenime siūlomus planus ir tikslus, tokius kaip: baigti mokslą, tobulėti profesionaliai, auginti šeimą, turėti vaikai, be kitų, ir tuo pačiu metu jis turi poilsį, norą ir galimybes toliau siekti dar daugiau tikslų savo gyvenime.

Iš esmės, pilnatvė reiškia pusiausvyros, ramybės, meilės, sprendimo ir sąžiningumo turėjimą, vertybes, kurios būtent ir padės mums pasiekti tai, kas siūloma, jas išlaikyti ir siekti dar daugiau, jei kyla idėja.

Jei mums reiktų ieškoti įvaizdžio, kuris kuo ištikimiau atspindėtų pilnatvės sąvoką, be jokios abejonės, ieškotume besišypsančio žmogaus veido, kuris jo akimis ir bruožais perduotų ramybę ir kviestų mus veikti, siekti jausti tuo pačiu būdu.

Dabar reikia pažymėti, kad pilnatvė dar nereiškia tobulumo, tačiau tai yra nepaprastai pozityvi būsena, kurią, nepaisant sunkumų ir net trūkumų, vis tiek galima įveikti, kad būtų pasiekta visiška harmonija.

Negalime nepaminėti, kad religijos taip pat vartoja šią sąvoką ir ją ypač sieja su dvasine sąjunga su Dievu, tai yra, kai žmogus sugeba suvienyti savo dvasią su Dievu, tai yra tada, kai gimsta to žmogaus amžina pilnatvė.