Pažangos apibrėžimas
Bet kuriame subjekte yra evoliucija arba priešingai, involiucija. Paprastai sakoma, kad supratus, pagerėja
kad yra teigiama tikrovės raidos kryptis.
Pažanga kaip idėja naudojama kaip diskusija, paveikianti žmonijos sampratą. Šia prasme daugelis mąstytojų ir toliau domisi, ar žmonija iš tikrųjų progresuoja turėdama sudėtingesnius metodus ir įrankius. Griežtai tariant, akivaizdi pažanga, nes technologijos teikia akivaizdžią naudą. Nors tam tikri pasiekimai yra diskutuotini ir dėl to jie verčia žmones abejoti, ar jie yra tikrosios pažangos sinonimai.
XIX amžiuje atsirado filosofinis pozityvizmo judėjimas. Pagrindinė šios srovės mintis patvirtino, kad visa žmonija eina nuolatinio atsinaujinimo link ir tas kelias išreiškė, kad žmogaus istoriją lėmė progreso dvasia. Kaip anekdotą, susijusį su pozityvizmu, reikia atsiminti, kad būtent šis judėjimas (kuriam vadovavo Augusto Comte'as) įkvėpė Brazilijos vėliavos devizą: tvarka ir progresas.
Politikoje terminas progresas yra plačiai vartojamas. Yra politinių grupių, kurios save vadina progresyviais, suponuodamos, kad yra ir kitų, nepritariančių progresui. Progresivizmas yra idėjų, prieštaraujančių kitoms, visuma, ypač konservatizmas. Tai yra dvi ideologinės tendencijos, būdingos daugumai tautų. Jie bendrauja, kad yra du būdai suprasti tikrovę. Progresyvizmas apima nuolatinio atsinaujinimo principą: pilietines ir socialines teises, aplinkosaugą, piliečių dalyvavimo mechanizmus ir kt. O konservatyvizmas palaiko kitokią liniją: tradicines vertybes, susijusias su tvirtais kriterijais apie šeimos, kultūros ir žmonių mentalitetą.
Kalbant apie pažangą, reikia pradėti diskusiją. Kiekvienas minčių srautas gina savo progreso pojūtį. Akivaizdu, kad pažanga nėra vien tik techninių aspektų kaupimas. Norint patvirtinti, kad yra tikra pažanga, reikia paklausti, ar akivaizdus tikrovės (įstatyminės, mokslinės ar švietimo) pažangumas iš tikrųjų reiškia didesnę žmonijos gerovę.