Opiumo apibrėžimas
Opiumas, tarp sveikatos ir priklausomybės
Per visą istoriją opijus buvo naudojamas dviem skirtingais būdais: kaip vaistas ir kaip vaistas. Jo analgezinis ir raminantis poveikis buvo žinomas jau senovės civilizacijose: jis buvo naudojamas skausmui malšinti, vaikams miegoti, nuo viduriavimo ir šiais laikais kai kuriems vėžiui gydyti naudojamas morfino pavidalu.
Opiumo vaistas
Opiumas, kaip vaistas, vartojamas įvairiais būdais: rūkant jį kartu su hašišu ir tabaku, tabletėmis, milteliais, morfino pavidalu, kad būtų suleista į veną, į heroiną ir kt. Pagrindinis jo poveikis yra intensyvaus atsipalaidavimo pojūtis, lydimas skausmo nebuvimo ir tirpimo būsenos, ir, įdomu, tai yra libido, ty seksualinio apetito, stiprintojas. Nors jis nesukelia haliucinacijų (taip atsitinka vartojant LSD ir kitus vaistus), jis turi priklausomybę sukeliantį komponentą, todėl priklausomas asmuo gali patirti abstinencijos sindromą (depresinės būsenos, vėmimas ir bendras fizinis diskomfortas). .
Opiumo tankis
Kinai nuo seno vartojo opiją. Nuo XIX amžiaus skirtingos kinų migracijos bangos sekė viena po kitos. Vienas svarbiausių yra tas, kuris įvyko vakarinėse JAV dalyse, kai apie 1850 m. Kalifornijoje buvo atrastas auksas (mitinis aukso šturmas). San Francisko mieste buvo įrengtos įstaigos, skirtos rūkyti opiumą, ir šis paprotys išplito kituose pasaulio miestuose.
Opiumo tankus dažnai mėgdžiojo žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių. Rūkaliai įkvėpė opijaus garus į ilgus vamzdžius ir sėdėjo, siekdami išvengti kūno ir proto bei išvengti jo atsipalaidavimo. Šios įstaigos buvo teisėtos maždaug du dešimtmečius ir vėliau iškeliavo po žeme (dažniausiai slėpdavosi legalaus verslo rūsyje).
Opiumo rūkaliams intensyvesnis malonumas, kurį jie jaučia, yra geriau už alkoholio vartojimą, nes girtaujant dingsta proto kontrolė, o opijaus dėka atsiranda aiškumas ir ramybė.