Muzika turi savo kalbą, o vietoj abėcėlės ženklų naudoja natas, kurios yra muzikinės skalės dalis, dar vadinama diatonine skale. Natos yra garsai ir kiekvienas garsas turi pavadinimą, o muzikos natoms pavaizduoti naudojama skalė, kurioje naudojamos penkios horizontalios linijos, lygiagrečios viena kitai, kur užrašytos visos natos ir natai, susiję su muzikiniu kūriniu. Kitaip tariant, personalas užrašo muziką su skirtingais elementais, taip pat su raktu, kuris yra specifinis muzikos įrašas.

Yra daugybė natūralių užrašų, kurie sudaro skalę ir yra žinomi kaip do, re, mi, fa, sol, la, si and do. Šios pastabos pateikiamos skalėje arba kopėčiose, nes yra keletas intervalų, tarp kurių yra garso atstumas arba aukštis, esantis tarp dviejų garsų (o naudotinas matavimo vienetas yra aukštis). Taigi tarp natų yra ir yra tonas, iš naujo man yra kitas tonas, bet nuo manęs iki fa atstumas yra mažesnis ir mes kalbame apie pusiau toną. Tokiu būdu diatoninę muzikinę skalę sudaro 5 tonai ir du pusiau tonai.

Spalvų skalė

Diatoninėje skalėje pateikti lygiai nėra vienodo dydžio, nes yra tonai ir pusiau tonai. Tačiau jei muzikinėje skalėje visi muzikiniai lygiai būtų vienodi, mes kalbėtume apie chromatinę skalę. Šioje skalėje natūralios muzikos natos turi daugybę tonų ir pusiau tonų, esančių tarp jų. Spalvų skalėje yra dvylika garsų, o kiekvienas iš jų yra viena pustoniu.

Muzikos skalių žinojimas yra pagrindinis pagrindas komponuoti melodiją dainoje, komponuoti ir groti bei tuo pačiu suprasti akordų struktūrą.

Pakeitimai

Yra keletas ženklų, kurie keičia natūralių natų aukštį ir yra aštrūs ir plokšti. Užrašui taikomas išlaikymas padidinamas puse tono, o užrašas, esantis užraše, sumažinamas per pusę tono. Tarp kiekvienų natūralių natų, esančių vieno tono atstumu, yra laisvas žingsnis, ir kiekvienas iš šių žingsnių gali būti įvardijamas kaip aukščiausias ankstesnio užrašo pusės tono garsas arba kaip žemiausias pusbalsis už paskesnį.

Tokiu būdu pirmąjį laisvą žingsnį galime pavadinti aštriu C arba, jei C pakeliame pusiau tonu, kai pritaikome aštrų, arba kaip plokščią B, jei nuo plokštumos žemiau pusę tono nuleidžiame. Lygiai taip pat mes galime pavadinti žingsnį, einantį po pakartotinio, kaip aštrų, jei aštrumą taikome prie d arba lygiai taip, lyg eitume žemyn pusmėnulio nuo manęs.

Nuotraukos: „iStock“ - „skynesher“