Kai kompiuteris vykdo programą, tiek kodas, tiek duomenys turi būti randami elemente, leidžiančiame greitai prieiti prie jų, taip pat leidžiantį juos greitai ir lanksčiai modifikuoti. Šis elementas yra RAM.

RAM ( Random Access Memory ) yra nepastoviosios atminties rūšis, kurios pozicijas galima pasiekti tokiu pat būdu.

Pastaroji išryškinama, nes kompiuteriuose iki tam tikro laiko fizinės laikmenos buvo perforuotos kortelėmis arba magnetinėmis juostomis, kurių prieiga buvo nuosekli (ty pasiekti tam tikrą vietą X, kol turėjome pereiti) visos ankstesnės pozicijos, kurias norime patekti). Ir kaip visais atvejais galime kalbėti apie prisiminimus, aiškus atsitiktinumo paminėjimas leidžia mums nurodyti, kokio tipo atmintį mes kalbame.

Kita vertus, terminas nepastovus rodo, kad turinys neišlieka, kai atmintis nustota maitinti elektros energija. Tai reiškia, paprasta ir paprasta, kad kai išjungiame kompiuterį, šioje atmintyje esantys duomenys prarandami.

Štai kodėl norėdami išsaugoti RAM atmintyje esančius duomenis turėsime juos atiduoti į nuolatinę saugyklą, pavyzdžiui, standųjį diską, atminties kortelę ar USB diską, failų pavidalu.

RAM yra „darbinė“ sistemos atmintis, kuri visada naudojama programoms vykdyti.

Programa nuskaitoma iš disko ir nukopijuojama į atmintį (procedūra vadinama „įkėlimu“ į atmintį).

Kaip ir visi šiuolaikinių kompiuterių komponentai, RAM taip pat turi savo istoriją ir bėgant laikui vystėsi.

Pirmieji RAM prisiminimai buvo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, naudojant magnetinę medžiagą, vadinamą feritu.

Būdamos įmagnetinamos medžiagos, jos gali būti poliarizuotos viena kryptimi arba priešinga kryptimi, kad būtų atitinkamai viena ir nulis, reprezentaciniai binarinės logikos, su kuria dirba visi šiuolaikiniai kompiuteriai, skaičiai.

7-ojo dešimtmečio pabaigoje silicio revoliucija pasiekė skaičiavimo, o kartu ir RAM atminties kūrimo pasaulį.

Pirmieji kompiuteriai, kaip ir pirmieji mikrokompiuteriai vėliau, turėjo RAM atminties kiekį, kuris šiandien atrodytų juokingas.

Pavyzdžiui, 1981 metų „Sinclair ZX81“ įmontavo 1 kilobitą, o bet kuris vidutinio dydžio išmanusis telefonas šiandien montuoja 1 gigabaitą, o tai sudaro milijardą (1 000 000 000) baitų.

Pasikeitė ne tik kiekis RAM, bet ir prieigos greitis bei miniatiūrizacija.

Dėl šios RAM raidos atsirado įvairių tipų technologijos:

• SRAM ( statinė laisvosios kreipties atmintis ), susidedanti iš atminties tipo, kuri gali išlaikyti duomenis tol, kol yra maitinimas, nereikia atnaujinimo grandinės.
• NVRAM (nestabilioji laisvosios kreipties atmintis ), kuri pažeidžia mūsų pateiktą nepastoviosios atminties apibrėžimą, nes ji gali laikyti ten saugomus duomenis net ir išjungus energiją. Mažais kiekiais jo randama elektroniniuose prietaisuose, skirtuose atlikti tokias funkcijas kaip konfigūracijos palaikymas.
• DRAM ( Dynamic Random Access Memory ), kuriai naudojama kondensatorių technologija.
• SDRAM ( sinchroninė dinaminė laisvosios kreipties atmintis). Tai, kad jis yra sinchroninis, leidžia jam veikti tuo pačiu sistemos magistralės laikrodžiu.
• DDR SDRAM ir kartu su jais šie DDR2 pokyčiai, 3 ir 4. Juos sudaro didesnio greičio SDRAM variantai. Eilės numeriai (2, 3 ir 4) rodo dar didesnį greitį.