Kiekvienas asmuo po ranka turi unikalius ir nekartojamus pirštų atspaudus. Tyrimas, kuriame nagrinėjama visa, kas susijusi su pirštų atspaudų formų ir piešinių identifikavimu, yra vadinamas pirštų atspaudais. Šios disciplinos tikslas yra identifikuoti asmenis.

Pirštų ir pirštų atspaudų kilmė

Šios disciplinos pradininkas buvo Argentinos policijos tyrėjas Juanas Vucetichas, kuris XX amžiaus pradžioje pristatė savo sistemą Buenos Airių policijos pajėgoms. Tyrimai paskatino jį nustatyti keturis pagrindinius pirštų žemėlapių ar pirštų atspaudų tipus, kuriuos vaizduoja skaičiai ir raidės (didžiosios raidės nykščiams ir skaičiai likusiems pirštams).

Taigi tuo atveju, kai nykščio branduolys turi lanko formą pumpurą, raidė A atitinka ją, o šluotele jai priskiriama raidė V, vidine kilpa I ir išorine kilpa E. likusius pirštus, išskyrus nykštį, galima skaitmeniškai identifikuoti pagal piršto galiuką. Ši sistema yra viena iš labiausiai paplitusių tarptautiniu mastu, tačiau kiekvienoje šalyje jie naudoja specialius pirštų atspaudų identifikavimo standartus.

Ispanijos pirštų atspaudų sistema pagrįsta Olórizo modeliu, kuris remiasi į nykščio deltą (adelto, jei pirštas neturi deltos, dextrodelto, kai deltos yra dešinėje, sinistrodelto, kai deltos yra prie kairė ir dviguba, kai daktilogramoje yra dvi ar daugiau deltų)

Pirštų atspaudai kaip identifikavimo technika

Ši sritis grindžiama trimis bendraisiais principais:

1) Piešiniai, sudaryti iš pirštų galiukų papiliarinių keterų, pasižymi ilgaamžiškumu, tai yra, jie yra prižiūrimi visą žmogaus gyvenimą. Pirštų atspaudai niekada nesikeičia, todėl yra nekintami.

2) Formos ir brėžiniai gali būti be galo įvairūs, o naudojant tinkamą klasifikavimo sistemą galima atpažinti bet kurį asmenį.

3) Dėl pirštų atspaudų spausdinimo galima atspausdinti tris tipus:

A) raštuotas spausdinimas yra spausdinamas ant plastikinių medžiagų, šviežių dažų, tepalų ar tepalų,

B) matomi įspūdžiai ir

C) latentiniai atspaudai, kuriuos sunku suvokti tiesioginėje šviesoje ir kurie yra ant stiklo, veidrodžių, poliruotų baldų ar akinių.

Reikėtų pažymėti, kad pirštų atspaudai ant kai kurių daiktų, tokių kaip nepoliruota mediena, pasukti metalai, sunkiai manipuliuojami daiktai ar žmogaus oda, nėra išsaugomi.

Nuotraukos: „Fotolia“ - „Trifonenko Ivan“ - „Kaprik“