Neįgalumo apibrėžimas

Analizuodami žodį „neįgalusis“ arba „neįgalusis“, mes suprantame, kad sąvoka reiškia, kad jis turi mažiau vertės pagal tam tikras savybes ar galimybes. Taigi neįgalus asmuo negali veikti pagal parametrus, kuriuos Vakarų medicina laiko normaliais. Fiziniu lygmeniu negalia gali pasireikšti tokiose situacijose kaip tam tikros kūno dalies paralyžius, sunku judėti savarankiškai, nesugebėjimas kalbėti, bet kurios iš penkių juslių trūkumas ir kt. Tam tikros anomalijos ar fizinės deformacijos taip pat gali sukelti tam tikro tipo negalią.

Neįgalumas taip pat gali būti psichinis ar psichologinis, ir būtent čia turime kalbėti apie komplikacijas, kurios nėra tokios pastebimos ar matomos, bet kurios kartais gali tapti daug reikšmingesnės. Intelekto ar psichikos negalia reiškia, kad asmuo negali normaliai vystyti savo gyvenimo, nes kai kuriais atvejais jis negali tiesiogiai bendrauti su savo bendraamžiais arba jam tai padaryti yra labai sunku.

Neįgalumas, kad ir koks būtų jo tipas, visada sukuria sudėtingas situacijas visuomenėje. Taip yra todėl, kad į tai visada žiūrima kaip į problemą arba iš žalingo požiūrio požiūriu. Įprasta, kad žmonės su fizine ar psichine negalia yra dažniau užpuolami ar netinkamai elgiamasi, nes taip pat įprasta, kad jie nepripažįstami tokiomis pačiomis teisėmis kaip kiti žmonės ir kad jų poreikiai nėra ignoruojami.