Mokymosi apibrėžimas

Kai kurios savybės, kurios dažniausiai pasireiškia gavus tam tikrą mokymosi tipą, yra: elgesio pokyčiai, tai reiškia ne tik jau egzistuojančio elgesio modifikavimą, bet ir naujo elgesio, į kurį bus atsižvelgta, įgyjant tą naują mokymąsi, įgijimą.

Pvz., Kai mes mokomės naujos kalbos, tam, kad ji taptų mokymusi, ji turi būti naudojama, tačiau tai pamiršta tradiciškai, kai niekada neišmokome kalbos. Ir, žinoma, ta pati situacija taikoma ir kitų rūšių problemoms, kurių mokomasi.

Kita svarbi savybė yra patirtis, nes elgesio pokyčiai yra glaudžiai susiję su praktika ir mokymu. Pvz., Kai išmoksite vairuoti automobilį, turėsite laikytis tam tikrų taisyklių, kurias ši veikla, be abejo, leidžia padaryti geriausiu įmanomu būdu, nes, be to, tokiu tipo klausimu rizikuojate ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

Ir paskutinė mokymosi proceso, kurį bet kuris asmuo patirs, bruožas yra kasdienė ir nuolatinė sąveika su savo aplinka, kuri neabejotinai nulems mokymąsi.

Tarp veiksnių, palengvinančių ar apsunkinsiančių mokymosi užduotį, galime rasti motyvaciją, kuriai įtakos, padidėjimo ar sumažėjimo gali priklausyti nuo besimokančio asmens vidinių ar išorinių elementų. Pavyzdžiui, vaikas, kurį mokykloje ne kartą erzino ir erzino jo bendraamžiai, be abejo, pamatys jo susidomėjimą ar motyvaciją mokytis labai neigiamai, tai yra, be abejo, tas berniukas nedomins susidomėjimo lankyti mokyklą, nes jis yra klasės draugai verčia ją labai sunkiai praleisti laiką.

Taip pat psichologinis brendimas bus gyvybiškai svarbus, kai reikia išmokti tam tikrą klausimą. Žmonės išgyvena tam tikrus etapus, kuriuose kai kuriuose mums bus lengviau suprasti kai kuriuos klausimus, o kituose - ne.

Kitas veiksnys, galintis padėti ar neutralizuoti mokymosi procesą, yra medžiagos prieinamumas. Pavyzdžiui, jei tėvai nesuteikia tam tikrų finansinių lėšų savo vaikui nusipirkti, pavyzdžiui, knygos, kurią paprašoma padaryti mokykloje, jie tikriausiai atsiliks atlikdami namų darbus ir pamokas.