Kovos įstatymų apibrėžimas
Kaip bendras kriterijus atvejai, kai galima taikyti karo įstatymus, yra karo arba socialinio maišto situacijos. Ši teisinėje sistemoje svarstoma galimybė yra skirta susidurti su nepaprasto smurto atvejais, kai įprastas teisingumas nebūtų naudingas kilusiam konfliktui malšinti.
Kai kurie jo padariniai
Kaip bendras kriterijus, kai nustatoma karo teisė, yra laikinas tam tikrų teisių, kurias asmenims garantuoja teisinė sistema, apribojimas arba sustabdymas. Kai kuriais atvejais manoma, kad paskelbus karo įstatymą galima atlikti trumpus teismo procesus ir net mirties bausmė gali būti išimtinai leidžiama.
Viena iš šio įstatymo pasekmių yra ta, kad teismų valdžia nebetenka teisėjų persikelti į karinę įstaigą, nes tas, kuris nusprendžia, ką daryti šiose bylose, yra karo teismas.
Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad karo įstatymai apima civilinės gyvybės primetimą karinei sistemai.
Kitos situacijos, kai galima imtis išskirtinių priemonių
Teisiniu požiūriu yra svarstomos netipinės situacijos, dar vadinamos išimties režimais. Kovos įstatymai yra pati drastiškiausia išimties priemonė, nes suprantama, kad jie prilygsta karo situacijai. Kitos tokios pačios neįprastos, bet ne tokios rimtos aplinkybės yra aliarmo būsena, kritinė padėtis ir apgulties būklė. Visose jose tautos vyriausybė turi teisėtumą laikinai sustabdyti kai kurias pagrindines piliečių teises.
Pavojaus būklė gali būti paskelbta visoje nacionalinėje teritorijoje ar jos dalyje, kai įvyksta rimtas visuomenės gyvenimas, pavyzdžiui, stichinė katastrofa, epidemija ar viešųjų tarnybų streikas.
Nepaprastąją padėtį taip pat galima paskelbti, kai pasikeičia laisvas piliečių teisių ir laisvių įgyvendinimas bei normalus viešosios tvarkos veikimas. Šios deklaracijos pavyzdys galėtų būti tokiu atveju, kai gresia pavojus liaudies suvereniteto atstovams.
Apgulos būklė gali būti paskelbta, kai įvyksta populiarus sukilimas ar jėgos aktas prieš konstitucinę santvarką.
Nuotrauka: „Fotolia“ - Lucianas Milasanas