Diakritinio akcento apibrėžimas
Sakyti „taip“ ir „taip“ nėra tas pats, nes pirmasis žodis yra teigiamas prieveiksmis, o antrasis - jungtukas.
Diakritinis vienspalvių akcentų akcentas
Monosillabiniai žodžiai turi vieną skiemenį. Kai kurie iš jų turi daugiau nei vieną reikšmę, todėl turi būti tam tikru būdu atskirti. Trys aiškinamieji pavyzdžiai būtų šie: „jūs“ įvardis neturi tilde ar diakritinio kirčio ir jis jį vartoja, kai yra daiktavardis ir nurodo arbatos užpilas, „jis“ šio akcento nerašo, kai tai yra straipsnis, o „taip“ daro, jei tai yra straipsnis. tai yra įvardis, o žodis „daugiau“ netaikomas su kirčiu, jei tai yra jungtukas, o jis vartojamas prieveiksmis.
Vienalyčių elementų su diakritiniu akcentu ir be jo sąrašas yra gausus: tu ir tu, ir aš, ir duok, ir žinok, būk ir t.t.
Diakritinis akcentas demonstracijose
Demonstruojantis tas, tas, tas, tas ir tas, jokiu būdu neturi turėti diakritinio akcento. Manoma, kad tai nėra būtina, nes sakinio kontekste galima atskirti jo reikšmę nepridedant tildo.
Stebint žodžius, kurie naudojami kaip tardymai ar šauktukai
Žodžiai, kurie, kiek, kur, ką ar kas turi patirti, kai nurodo kokį nors klausimą ar šauktuką. Šią taisyklę galima pastebėti sekančiuose sakiniuose: „pasakyk man, ko nori“, „kiek tau reikia“, „kur tu eini šį rytą“ arba „kodėl tu to nori“.
Kiti atvejai
Žodis „vienas“ jokiu būdu neturi diakritinio akcento. Ši taisyklė yra palyginti nauja, nes iki 2010 m. Buvo du variantai: jei tai buvo tik būdvardis, jis neturėjo tildės, bet ją nešė, jei tai buvo prieveiksmis, kuris tik reiškė.
Žodis „dar“ turi kirčiavimą, kai jis reiškia vis dar (pavyzdžiui, „mano draugas dar neatėjo į vakarėlį“). Priešingai, jis nenešiojamas, jei „dar“ taip pat lygus, net ne, net ne iki tol („net laimėti pralaimėtojai“ gali būti pakeistas „kol pralaimėtojai laimėjo“ ir dėl šios priežasties neturi varnelės).
Nuotrauka: ABC